Lina su vyru kartu gyveno ilgiau nei penkerius metus, drauge augino penkiametį sūnų. Moteris sakė, kad vyro blogosios savybės pradėjo ryškėti netrukus po vaiko gimimo, kol galiausiai pasiekė kritinę ribą.
„Jis norėjo, kad būčiau visiškai priklausoma nuo jo. Siekė, kad neičiau į darbą ir būčiau priklausoma nuo jo pinigų. Neleisdavo man bendrauti su nei su draugais, nei su tėvais, nieko negalėdavau pasikviesti į svečius – būtų kilęs skandalas. Šmeiždavo mane mano tėvams, vis kažkodėl mėgindavo įrašinėti mūsų pokalbius“, – dėstė Lina.
Santykiams smarkiai pašlijus jiedu dar mėgino lankytis pas privačią psichoterapeutę. „Ji po kelių konsultacijų pasakė, kad vyras – patologinis melagis, turintinis narcisistinį asmenybės sutrikimą. Tačiau tie jos žodžiai, deja, teismuose neturėtų jokios juridinės galios“, – pasakojo Lina.
Po to ji ėmė daugiau domėtis narcisistinio asmenybės sutrikimo požymiais ir susidarė įspūdį, kad jos atveju tai daug ką paaiškina. Ir kitas moteris, kurias slegia nuolatinis sutuoktinio noras viską kontroliuoti, galvojant tik apie savo poreikius, ji ragintų tuo pasidomėti – gal taps lengviau suprasti, kas vyksta.
„Narcisistinės asmenybės prieš visuomenę nori atrodyti tik gerai, moka gražiai pašnekėti. O su savo artimaisiais visiškai nesiskaito, nuolat jais manipuliuoja, provokuoja. Išprovokavę jūsų priekaištus ar kitokias stiprias emocijas, jus pačias dėl to apkaltina“, – sakė moteris.
Smarkiai nusutarianti pora rudenį dar pamėgino susitaikyti (buvo taikoma mediacija), bet nepavyko, tad galutinai sutarė skirtis.
Pastaraisiais mėnesiais, pasak Linos, vyro elgesys tapo visai nepakenčiamas. Ji bando užsiimti individualia veikla ir komponuoja puokštes, tačiau išgėręs ir įpykęs vyras kartą visas jos gėles išmėtė.
Po to jis išsikėlė gyventi pas savo mamą. Kartą moteris paprašė jo telefonu iš darželio parvežti vaiką, bet jis iškoneveikė ją visokiais žodžiais, akivaizdžiai buvo neblaivus. Po to namo nebegrįžo. Kelias dienas siuntinėjo jai grasinančias žinutes ir galiausiai pratrūko, o tada, pasak moters, griebėsi fizinio smurto prieš ją, ir dar matant vaikui.
Gruodžio 2 d. ji su savo vaiku ir mama grįžo namo, o ten netikėtai sutiko savo vyrą (manė, kad jis galutinai išsikraustęs pas savo mamą).
„Jis ėmė provokuoti konfliktą, vijo mano mamą iš namų vaiko akivaizdoje, galiausiai pradėjo įrašinėti mūsų pokalbį. Aš sakiau, kad to nedarytų, ir norėjau paimti telefoną, o jis mane stūmė, pargriovė, dar ir sutrenkė galvą. Kvietėme policija, greitąją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis nutrauktas, nes pasak prokurorės, vyras mane sužalojo netyčia. Ir dar melagingai mane apkaltino – parodė savo nubrozdintus krumplius, kuriuos pats susitrenkė, mane puldamas, o sakė, kad tai aš jį sužalojau“, – aiškino Lina.
Moteris pabrėžė, kad Lietuvos įstatymuose yra didelė spraga: vis dar nėra priimtas BK 167 straipsnio papildymas, kuris nustato, kad baudžiamosios priemonės gali būti taikomos ir už grasinimus.
„Buvo aišku, kad vyras nerimsta ir kažko griebsis. Tačiau pas mus baudžiamosios priemonės taikomos tik tada, kai žmogus grasina žodžiais „aš tave nužudysiu“, o jei jis rašo „tau bus blogai“ ar „aš tave sužlugdysiu“ – tai nelaikoma rimtu prasižengimu ir priemonių nesiimama. Jei būtų priimta įstatymo pataisa, esanti visose ES šalyse, būtų galima užkirsti kelią piktybiniam sutuoktinio terorizavimui ir persekiojimui, kuris dažnai pasireiškia artimoje aplinkoje“, – įsitikinusi pašnekovė.
Po to įvykio priimta kardomoji priemonė ir vyrui buvo neleista artintis prie namų.
Skundai dėl mamos ir anytos
„Vyras be mano žinios deklaravo mūsų name anytos, savo mamos, gyvenamąją vietą. Nusprendė, kad jeigu jis negali ateiti į namus, tą daryti gali ji. Įsivaizduojate, kokie mūsų įstatymai – besiskiriantis žmogus savo namie gali deklaruoti praktiškai bet ką, ir tas žmogus įgauna teisę kada panorėjęs lankytis namuose“, – aiškino Lina.
Tiesa, anyta buvo užsukusi tada, kai pašnekovės su vaiku namie nebuvo, pasiėmė kai kuriuos daiktus ir išėjo. „Tačiau tuo metu jai buvo diagnozuotas COVID-19, o ji vaikščiojo po miestą ir atėjo į mūsų namus! Pranešiau apie tai policijai, mano įtarimai pasitvirtino – nustatytas karantino tvarkos pažeidimas. Iš mūsų namų anytą galiausiai pavyko išdeklaruoti, bet visa tai tikrai kainavo nervų“, – dėstė Lina.
Kadangi vyras vaiku rūpintis nepadėjo, sausio pabaigoje Lina pasikvietė savo mamą, kad būtų lengviau.
„Taip, mano mama gyvena kitoje savivaldybėje, bet pasiaiškinau, kad mes priklausome vadinamajam socialiniam burbului, tad galiu ją pasikviesti. Dėl to vyras ėmė kasdien kviesti policiją, neva mes pažeidžiame karantino įstatymą. Policija tik atvažiuodavo, pasiaiškindavo situaciją ir išvažiuodavo, nes nieko mes nepažeidinėjome, bet juk ir tokie policijos vizitai neigiamai veikia vaiką.
Administracinės teisenos tyrime esu pripažinta nukentėjusiąja nuo vyro terorizavimo ir trukdymo dirbti, yra pradėtas tyrimas vyro atžvilgiu. Nesuprantu, kodėl sutuoktinis nesuvokia, kad tokiais veiksmais daro žalą ir savo vaikui, kuris su manimi gyvena“, – skundėsi Lina.
Būtent dėl vaiko gerovės ji nusiteikusi siekti, kad bendros nuosavybės teise jai ir vyrui priklausęs namas liktų jai su sūnumi – ten vaikas pripratęs, tad ten jam ir bus geriausia gyventi.
„Sakiau vyrui, kad galiu sumokėti jam priklausančią pinigų sumą už jo namo dalį, kad be ginčų paliktų mums namus ir kuo greičiau ir ramiau išsiskirtume. Tačiau jo pageidaujama pinigų suma smarkiai prasilenkia su turto realia verte, jis dažnai keičia savo poziciją, todėl akivaizdu, kad be teismo ginčo išspręsti nepavyks“, – sakė moteris.
Vyro versija: „Noriu, kad vaikui būtų kuo geriau“
Linos vis dar esamas vyras Mantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad jis nori, jog visi skyrybų reikalai išsispręstų gražiuoju, yra linkęs ir nusileisti, tačiau sutarti niekaip nepavyksta.
„Ji visur kreipiasi, rašo skundus ir kaltina mane nebūtais dalykais, nes nori pasiimti visą mūsų namą. Jis mums priklauso bendros nuosavybės teise, nors iš tikrųjų jo statyba rūpinausi aš. Tada gyvenome mano bute, o man priklausiusiame sklype, kurį įregistravau kaip mūsų bendrą nuosavybę, ėmiau rūpintis namo statybomis.
Žmona tuo nesidomėjo ir niekaip neprisidėjo. Tiesa, jos tėvai tam skyrė 20 000 Eur, bet išlaidos statyboms buvo nepalyginamai didesnės. Aš tikrai noriu sutarti gražiai ir palikčiau jai dar didesnę dalį, nei priklauso, bet juk būtų absurdas atiduoti jai viską, kai pats gyvenu pas savo mamą...“, – aiškino Mantas.
O ką jis atsakytų į žmonos kaltinimus dėl fizinio smurto? „Tądien atėjau namo pasiimti kai kurių daiktų, o ji, atėjusi su mama, ant manęs pradėjo šaukti ir dėl visko priekaištauti. Norėjau įsirašyti mūsų pokalbį, o žmona puolė man iš rankų plėšti telefoną. Nenorėjau jo atiduoti, bet ji taip įsikibo, kad abu susitumdėme ir griuvome ant žemės. Vėliau policija kaltinimus atmetė – gerai, kad turėjau tą įrašą, kaip jos mane užsipuola, antraip galėjau būti neteisingai apkaltintas“, – dėstė Mantas.
Jis atmeta ir kaltinimus psichologiniu smurtu – sako, kad būdavę tik buitinių nesutarimų, jis kartais papriekaištaudavęs žmonai, kad toji maistą gamina tik sau ir vaikui, o jam nieko neparuošia, arba jo drabužius iš džiovyklės tiesiog suverčia į krūvą ir palieka, kad jis pats susidėtų.
„Negi priekaištai dėl neplautų indų ar negaminamo maisto jau yra psichologinis smurtas? Suprantu, kad sutuoktiniai darbus turi dalytis, bet juk aš ir dirbau, ir rūpinausi statybomis, o ji buvo namie su vaiku – gal galėjo kažką buityje padaryti ir mano labui?“ – piktinosi sutuoktinis.
Net neturėjo žieminių drabužių
O kaip jis pakomentuotų mamos gyvenamosios vietos deklaravimą jiems priklausiusiame name, į kurį ši atėjo, sirgdama COVID-19? Pasak Manto, jo mama buvo jų name deklaruota jau seniau – ji garbaus amžiaus, tad jis nusprendė, kad verta tą padaryti, jei vėliau jai reikėtų pagalbos.
Jis neneigia, kad kartą paprašė savo mamos nueiti į jų namus, į kuriuos pats tuo metu nekėlė kojos, kad paimtų jo žieminių drabužių – su savimi jų beveik neturėjo, nes žmona neleido nieko pasiimti.
„Mama tuo metu COVID-19 jau nesirgo, abu buvome persirgę prieš kelias savaites, tik mama nesuskubo laiku kreiptis į šeimos gydytoją, kad diagnozė būtų panaikinta“, – dėstė vyras.
Na, o savo uošvę dėl to, kad ši atvyko iš kitos savivaldybės, jis skundė, kadangi čia pat gyvena jo mama ir krikšto dukra, kurios prireikus mielai pasirūpintų vaiku, bet žmona to neleidžia – nori, kad jai padėtų būtent jos mama.
Mantas pridūrė, kad jis šiuo metu moka komunalinius mokečius už namą, kuriame nebegyvena, nors ir turėtų tokią teisę, o vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 200-250 Eur. „Tikrai noriu, kad mūsų vaikui būtų kuo geriau. Tačiau ji iš tų moterų, kurioms niekada negana, ir ji nori mane palikti be nieko“, – sakė vyras.
Policija kviesta apie 10 kartų
Alytaus apskr. Vyriausio policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė teigė, kad policijai kartais tenka susidurti su atvejais, kai besiskiriantys sutuoktiniai mėgina spręsti savo civilinius ginčus policijos pagalba, nors tam nebūna realaus pagrindo.
„Šiuo atveju per kelis pastaruosius mėnesius sutuoktiniai policija kvietėsi apie 10 kartų (dažniau kvietė žmona negu vyras), tačiau visais atvejais nusiskundimai nepasitvirtino arba pradėjus ikiteisminį tyrimą (taip buvo 2 kartus) paaiškėjo, kad nėra nusikaltimo sudėties, ir jis buvo nutrauktas.
Abiejų ikiteisminių tyrimų nutraukimą sutuoktiniai skundė ir vyriausiajam prokurorui, bet skundai netenkinti.
Pradėjus administracinę teiseną moteris įgavo statusą, pagal kurį ji laikoma nukentėjusiąja dėl to, kad vyras be pagrindo kvietė policiją, tačiau tai nėra galutinis sprendimas ir dar niekas nepripažintas kaltu.
Blogiausia, kad tokiose šeimose, besiskiriančiose su policijos pagalba, auga vaikai, kurie visa tai mato“, – teigė policijos atstovė.
VTAS komentaras
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos portalui Lrytas.lt pateiktame komentare teigiama: „Šeima Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams žinoma nuo 2020 metų pradžios. Į vaiko teisių gynėjus buvo kreiptasi dėl galimai patiriamo smurto. Moteris teigė, jog jos mažametis vaikas matė, kaip prieš ją smurtauja vaiko tėvas (moters sutuoktinis).
Dėl to buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, šeimai pasiūlytos būtinos paslaugos. Atvejo vadybos planą šeima vykdo. Atvejo vadybos posėdžių metu buvo nustatyta ir vaiko bendravimo tvarka su tėvais, kuri tėvus tenkina.“
