Į Meksiką nuo lietuviškojo karantino pabėgti šeimai neatrodė labai sunku. Sunkiau buvo prieš porą metų, kai pajuto, kad labai norėtų daugiau keliauti po pasaulį ir mėgautis šiluma bei „kaitavimu“ (jėgos aitvarų valdymu), bet dar turėjo gerus vadovaujamus darbus tarptautinėse įmonėse Vilniuje ir turėjo kasdien tvarkingai vaikščioti į biurus.
„Aš pirmoji prabilau apie tai, kad vertėtų susirasti tokius darbus, kuriuos galėtume dirbti nuotoliniu būdu, kad galėtume neprisirišti prie darbo vietos ir laisvai keliauti. Juolab, kad abu labai mėgstame jėgos aitvarus, o Lietuvoje jais plaukioti galima tik vasarą, ir tai ne kiekvieną savaitgalį būna tinkamas vėjas“, – pasakojo Justina.
Pora prieš ketverius metus ir susipažino jėgos aitvarų dėka – pirmiausia susisiekė feisbuke jų mėgėjų grupėje. Tuomet abu „kaitavo“ Egipte, bet skirtingose vietovėse, buvo už kelių šimtų kilometrų vienas nuo kito. Gyvai susitiko, kai jau grįžo į Vilnių – norėjo pasidalyti įspūdžiais. Greitai tapo pora, susituokė prieš dvejus metus.
Tuomet jau svajojo apie laisvą gyvenimą, kai gali dirbti iš ten, iš kur nori. Kalbėti apie tai buvo viena, bet mesti gerus darbus ir pasiryžti esminėms gyvenimo permainoms – kita, tad pora kurį laiką delsė.
O tada Justina sunkiai susirgo – jai buvo diagnozuotas sepsis (kraujo užkrėtimas), dėl kurio neretai net mirštama. Buvo neaišku, dėl ko jis prasidėjo. Ligoninėje Justina praleido net 1,5 mėnesio ir joje gulėdama padarė išvadą, kad jos organizmui esamas gyvenimo būdas netinka, tad tikrai atėjo laikas pasiryžti permainoms.
„Nors aš pirma buvau pradėjusi apie tai kalbėti, mano vyras yra sėslesnis, pirmasis darbą (kurį dirbo 13 metų) metė jis. Tuomet jo pavyzdžiu teko pasekti ir man“, – pasakojo Justina.
Taip 2019 metų viduryje abu sutuoktiniai tapo laisvais paukščiais, kurie galėjo traukti, kur panorėję. Pasirinko Balį, iš kurio vėliau vyko į kitas šalis. Planavo Azijoje praleisti 7 mėnesius, bet dėl karantino užsiliko beveik metams, ir dėl to visai nesigaili.
Jau išvykdami žinojo, kad turimų santaupų visam kelionės laikotarpiui nepakaks, tad reikės susirasti darbą. Justinas turi jėgos atvarų instruktoriaus licenciją, tad planavo įsidarbinti su ja. Dar jis fotografuoja, kuria filmukus, o Justina tapo vertėja iš norvegų kalbos, taip pat dirba su socialiniais tinklais ir rinkodara.
Balyje šeima mėnesį tik atostogavo ir keliavo, o po to dviem mėnesiams iškeliavo į Tailandą, kur vyras jau ir įsidarbino.
Po to dviem mėnesiams išvyko į nedidelę Filipinams priklausančią salą, nes netikėtai sužinojo, kad ten bus pradėtas įgyvendinti naujas projektas ir kuriamas jėgos aitvarų centras, kuris ieško savanorių.
„Toje kelių kvadratinių kilometrų ploto salelėje gyveno tik vietiniai žvejai, net nebuvo parduotuvės. Iki artimiausios parduotuvės kitoje saloje buvo 3 valandos kelio valtimi (o jei vėjas nepalankus, jos pasiekti visai negalėjai). Būdavo ir taip, kad baigdavosi geriamas vanduo ir semdavome iš šulinio sūrų vandenį, kurį išsivirinę gerdavome“, – atsiminė Justina.
Iš tos atokios salos pora trims savaitėms nuvyko į Vietnamą. Būtent tada išgirdo apie koronavirusą. Pradžioje dar netikėjo, kad viskas taip rimta, bet kai pradėta atšaukinėti skrydžius, suprato, kad nebe juokai.
Visgi pasiryžo nepanikuoti ir nemėginti bet kokia kaina grįžti į Lietuvą. Vietoj to vėl nuvyko į Balį, kuriame jiems patiko labiausiai. „Nors jis ir nedidelis, ten yra visko. Puikūs vaizdai, maistas, žmonės, galima ir „kaituoti“, ir „surfinti“, – pasakojo Justina.
Koronaviruso testų neprireikė
Į Lietuvą šeima vietoj gegužės grįžo rugpjūtį, kai galėjo parkeliauti ramiai ir saugiai. Tada išsinuomojo butą nebe Vilniuje, o Klaipėdoje – seniai svajojo pagyventi prie jūros.
Džiaugėsi jūra bei europietiškais patogumais, bendravo su išsiilgtais artimaisiais, bet kai atšalo orai ir prasidėjo antrasis karantinas, vėl pradėjo svajoti apie šiltuosius kraštus.
Norėjo sugrįžti į Balį, kuriame ne tik gražu, bet ir nebrangus pragyvenimas, bet sustabdė tai, kad kelionėms į Azijos šalis dabar reikalingos specialios vizos, kurių viena kainuoja bent 300 Eur, o ir nukeliauti ten nelengva.
„Domėjomės, aiškinomės ir pasirinkome Meksiką, nes į ją šiais laikais nesudėtinga išvykti – čia be jokios vizos gali ramiai pasilikti pusei metų, susisiekimas per Frankfurtą nesudėtingas, bilietai buvo palyginti nebrangūs – 700 Eurų žmogui į vieną pusę. Oro uoste net koronaviruso testų neprireikė, nors ir buvome juos pasidarę“, – pasakojo Justina.
O ar artimieji neatkalbinėjo nuo kelionės tokiu sudėtingu visam pasauliui laikotarpiu? Pasak pašnekovės, jie labiau nerimavo per pirmąjį karantiną, kai pora įstrigo Balyje, o šįkart į viską žiūrėjo ramiau.
„Pagalvojome, kad blogiausiu atveju, net jei Meksikoje bus paskelbti griežti apribojimai, mes sėdėsime namie ten, kur šilta ir saulėta“, – pastebėjo Justina.
Saulė, jūra ir flamingai
Dabar Meksikoje didesnių apribojimų nėra, kaukių lauke dėvėti nereikia, kavinės ir restoranai veikia, tiesa, daugelis turistinių objektų uždaryti. Dieną būna apie +28 laipsnius C, kartais palyja.
Pora apsistojo nedideliame El Cuyo miestelyje Jukatano pasiasalyje. Šalia yra jūra, kuri, kas jiems labai aktualu, tinkama jėgos aitvarams, galima grožėtis flamingais, yra ir europietiškų restoranų.
Pora išsinuomojo 2 kambarių butą privačiame name, viskas įrengta europietiškai, yra virtuvė, dušas, kondicionierius, internetas. Sienos nekiauros, taigi į vidų neužsuka milžiniški tarakonai ir kiti gyviai, kaip kad nutikdavo Azijoje.
Už nuomą mėnesiui moka 400 Eur. Dažnai Meksikoje nuomos kainos didesnės, kai kurie sutikti lietuviai sakė, kad moka tokią pačią sumą už savaitę, bet pora negailėjo laiko būsto paieškai. Jau atvažiavę į vietą jie miestelio feisbuko paskyroje paskelbė apie tai, kad ieško apartamentų, ir sulaukė gero pasiūlymo.
Bet ar nesunku dieną dar ir dirbti, kai šalia jūra ir flamingai? „Taip, kad galėtum keliauti ir dirbti, reikia disciplinos. Reikia tinkamai susiplanuoti dienotvarkę, atsižvelgiant į tai, kad lauke 17-18 val. jau sutems. Stengiamės pusę dienos dirbti, pusę – poilsiauti“, – sakė Justina.
El Cuyo miestelyje jie gyvens tol, kol pabos, o tada trauks į kitas Meksikos dalis ieškoti nuotykių. Į Lietuvą grįš gegužę – tada čia atšils ir prasidės jėgos aitvarų sezonas, taigi bus smagu ir čia.
Justinos ir Justino nuotykius galite sekti feisbuke arba instagrame.
