Viena lemtinga savaitgalio klaida apvertė alytiškio gyvenimą: praradimai vienas paskui kitą

Alytiškis Gediminas Freitakas (41 m.) iki 2010 m. vasaros gyveno kaip visi: turėjo šeimą, darbą, laisvalaikio pomėgių. O po lemtingo šuolio į vandenį viso to neliko – dienas vyrui tenka leisti lovoje arba neįgaliojo vežimėlyje, nes jis visai nevaldo savo kūno žemiau pečių.

 Nelaimė nutiko, kai užsienyje dirbęs Gediminas grįžo į Lietuvą atostogų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Nelaimė nutiko, kai užsienyje dirbęs Gediminas grįžo į Lietuvą atostogų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Nelaimė nutiko, kai užsienyje dirbęs Gediminas grįžo į Lietuvą atostogų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Nelaimė nutiko, kai užsienyje dirbęs Gediminas grįžo į Lietuvą atostogų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Gediminas vežimėlyje sėdi jau vienuoliktus metus.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Gediminas vežimėlyje sėdi jau vienuoliktus metus.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Gediminui – tikra šventė. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Gediminui – tikra šventė. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Gediminui – tikra šventė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Gediminui – tikra šventė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Gediminui – tikra šventė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvienas išėjimas į lauką Gediminui – tikra šventė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 10, 2021, 7:00 PM, atnaujinta Apr 11, 2021, 10:30 AM

Tą birželio dieną linksmai nusiteikęs Gediminas su šeima važiavo atsigaivinti prie ežero. Vyras į Lietuvą buvo grįžęs atostogų – dirbo statybose užsienyje.

„Prie ežero buvo lieptelis. Jau ruošėmės vykti namo, bet pasakiau artimiesiems, kad dar nušoksiu nuo to liepto. Šokau galva žemyn, o ten buvo negilu. Galva paniro į dumblą, trenkės į dugną, ir pajutau, kad man akimirksniu „atjungė“ ir kojas, ir rankas. Sąmonės nepraradau, tad sulaikiau kvėpavimą. Jei būčiau to nepadaręs, žmonės gal nebūtų spėję sureaguoti ir manęs ištraukti, juk pats judėti nebegalėjau“, – pasakojo Gediminas.

Greitoji pagalba vyrą išvežė į Lazdijų ligoninę, iš ten netrukus perkėlė į Kauno klinikas. Vienas vyro kaklo slankstelis buvo visai sutrupėjęs, kitas – užspaudęs nervus, tad galimybių jį grąžinti į visavertį gyvenimą nebuvo.

Gediminas sako, kad su savo baisia lemtimi susitaikyti jam buvo iš dalies nesunku – jau buvo girdėjęs apie atvejus, jog nepažįstamoje vietoje į vandenį šokęs žmogus, atsitrenkęs į dugną, lieka paralyžiuotas visam gyvenimui, tad vilčių, kad pasveiks, neturėjo. Deja, nors ir žinojo, kad taip būna, bet prieš tą lemtingą įvykį nepagalvojo, kad ir jam gali taip nutikti.

Netrukus pašnekovo gyvenime neliko ne tik sveikatos ir darbo, bet ir žmonos. Tiesa, ir po skyrybų dvi dukros, dvidešimtmetė ir penkiolikmetė, tėtį vis aplanko ir su juo bendrauja.

Gyvena Gediminas su mama, kuriai jau 70 metų (tėvas mirė, praėjus 1,5 m. po sūnaus traumos). Motinos priežiūra jam reikalinga visą parą.

Pats vyras negali atsikelti iš lovos ir atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, mamai jį pakelti taip pat jau per sunku. Laimei, kas rytą ateina slaugytojo padėjėjas, kuris padeda jam atsikelti, apsirengti, apsitvarkyti bei atsisėsti į vežimėlį, o vėliau vėl paguldo į lovą. Lanko ir kineziterapeutė, socialiniai darbuotojai.

Tačiau savaitgaliais niekas iš jam padedančių darbuotojų nedirba – jei ne sesės ar dukrų pagalba, Gediminas taip ir liktų gulėti.

„Man tai atrodo rimta problema – susidaro įspūdis, kad neįgaliesiems įvairių tarnybų pagalbos reikia tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., o kitu metu jie paliekami likimo valiai. Tomis dienomis mano gyvenimas visai sustoja“, – pastebėjo pašnekovas.

Rado užsimiršti padedančią veiklą

Rankas Gediminas šiek tiek judina. Pirštus judinti jam per sunku, tačiau yra atradęs savo sistemą – apsimauna pirštines, skirtas valdyti neįgaliojo vežimėlį, tada suima flomasterį ir juo gali baksnoti kompiuterio klavišus. Taip pat geba ir naudotis mobiliuoju telefonu.

„Prie naujojo gyvenimo palengva prisitaikiau – susiradau naujų bičiulių, daugiausia neįgalių. Susiradau ir man tinkamų veiklų – ypač domiuosi neįgaliųjų padėtimi ir tuo, kaip galima ją pagerinti. Priklausau asociacijai „Savarankiškas gyvenimas“ – ji įsikūrė prieš trejus metus, o aš joje nuo pat pradžių. Ši veikla ir atitraukia mane nuo niūrių minčių“, – pasakojo Gediminas.

Kiekvieną kartą, išėjęs į lauką, jis žiūri, kaip aplinka pritaikyta neįgaliesiems, kur jiems galima patekti, o kur – ne. Pamatęs negalią turintį žmogų, visuomet jį užkalbina, pasidomi, su kokiomis problemomis jis susiduria, ar žino, kokios paslaugos jam priklauso.

„Galiu pasidžiaugti, kad situacija Alytuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, vis gerėja, tai yra, erdvės vis labiau pritaikomos neįgaliesiems. Tačiau problemų tebelikę. Pavyzdžiui, mano jaunesnioji dukra baigė Muzikos mokyklą, bet aš negalėjau apsilankyti nei viename jos koncerte. Įvažiavimas į pastatą įrengtas, tačiau nėra galimybės patekti į salę, kuri įsikūrusi antrame aukšte“, – dėstė vyras.

Situacija ligoninėje pagerėjo

Neseniai Gediminas kartu su asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariais dalyvavo diskusijoje su Alytaus miesto tarybos nariais, vicemeru ir ligoninės vadovais, kur kalbėjosi apie galimybes neįgaliam žmogui sklandžiai apsilankyti gydymo įstaigoje.

Džiaugiasi, kad miesto ligoninėje buvo įrengtas keltuvas, kurio dėka dabar gydytojas gali pasiguldyti vežimėlyje sėdintį ligonį ant apžiūrai skirtos lovos ir normaliai jį apžiūrėti. Seniau tiesiog apžiūrėdavo vežimėlyje sėdintį ligonį, ir tai ne visuomet būdavo patogu (kartą jam taip darė ir echoskopijos tyrimą).

Tačiau, kaip pastebi Gediminas, ne visi, kam tai aktualu, apie tą keltuvą žino – ir dalyvaudamas diskusijoje jis sakė, kad ligoniams reikėtų tokios informacijos, taip pat reikėtų ir kelių atsakingų žmonių, kurie, negalią turinčiam žmogui apsilankius gydymo įstaigoje, palydėtų jį pas specialistą.

Dar vyras pabrėžė, kad ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje nėra specialių krėslų, egzistuojančių užsienyje ir skirtų neįgaliesiems, besilankantiems pas odontologą, o moterims – ir pas ginekologą. Be jų apžiūra ir gydymas tampa apsunkinti.

Tad kaip vyras gydosi dantis? „Tiesiog mano vežimėlį slaugytojo padėjėjas atlošia atgal ir jį visą laiką laiko, kol gydytoja pasilenkusi dirba. Šitaip pavargstame mes visi“, – atsakė Gediminas.

Kasdieniai sunkumai

Pašnekovas pridūrė, kad nelengva neįgaliesiems ir su susisiekimo paslaugomis. Tokiems, kaip jis, skirta pavežėjimo paslauga, ir jos dėka vyras gali nuvažiuoti, kur prireikia, Alytaus miesto ribose. Tačiau į Alytaus rajoną išvažiuoti jau negalima, tad neišeina aplankyti jame esančių artimųjų kapų ar nuvykti į sodybą pas draugą. Nors kartą per metus, ypatingu atveju, jam labai norėtųsi nuvykti ir į Kauną, į kokį smagų koncertą ar sporto rungtynes.

Galbūt šiek tiek pakeliauti taps įmanoma, jei bus įvesta Seimo nario Justo Džiugelio siūloma įstatymo pataisa ir nutarta, kad visos taksi įmonės turi turėti po vieną automobilį, skirtą gabenti neįgaliajam ir jo vežimėliui. Kita vertus, jei išlaidos nebus kompensuojamos valstybės, daug keliauti vis tiek nepavyks.

Kol kas Gediminui nelengva išvykti ne tik į sodą Alytaus rajone, bet ir į nuosavą kiemą. Jis gyvena devintame daugiabučio aukšte, liftas važiuoja iki aštunto. Iki lifto nukakti Gediminui padeda mobilus kopiklis, tačiau, kad juo pasinaudotų, jam reikia sesers ar slaugytojo padėjėjo pagalbos (mamai tai jau per sunku). „Socialiniai darbuotojai kopikliais naudotis neapmokomi, nors kai kuriems žmonėms tikrai reiktų tokios paslaugos“, – pastebėjo pašnekovas.

Gediminas labai laukė, kada atšils ir jis su palyda galės išeiti į lauką – kol lauke buvo sniegas, jis sėdėjo namie tarp keturių sienų. Jam ir galimybė išeiti su slaugytojo padėjėju į miestą ir užsukti į kavinę – jau didelė šventė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.