Senjorė iš Skuodo nustebino net visko mačiusius gydytojus: įveikė koronavirusą ir sulaukė 100 metų

Skuodo garbės pilietei Martai Monkevičienei šiemet gimtadienis buvo ypatingas – kovo 12 d. ji šventė ne tik savo šimtmetį, bet ir pergalę prieš visame pasaulyje mirtį sėjančią COVID-19 ligą. Kaip „Lietuvos rytui“ teigė šimtametės dukra, žinoma Vilniaus šeimos gydytoja Austra Skaidrytė Stasiulienė, mamą visą gyvenimą grūdino jos mylimas darbas ir tikėjimas.

Sužinojusi, kad susirgo koronavirusu, M.Monkevičienė nepuolė į paniką – pasitikėjo gydytoju.<br>lrytas.lt koliažas
Sužinojusi, kad susirgo koronavirusu, M.Monkevičienė nepuolė į paniką – pasitikėjo gydytoju.<br>lrytas.lt koliažas
Artėjant garbingai sukakčiai M.Monkevičienė sulaukė teigiamo COVID-19 testo.<br>M.Patašiaus asociatyvinė nuotr.
Artėjant garbingai sukakčiai M.Monkevičienė sulaukė teigiamo COVID-19 testo.<br>M.Patašiaus asociatyvinė nuotr.
Sužinojusi, kad susirgo koronavirusu, M.Monkevičienė nepuolė į paniką – pasitikėjo gydytoju.
Sužinojusi, kad susirgo koronavirusu, M.Monkevičienė nepuolė į paniką – pasitikėjo gydytoju.
Jos kraujyje iki šiol yra antikūnų. Bet ateityje jai teks skiepytis, – apie šimtametę sakė gydytojas.<br>R.Danisevičiaus asociatyvinė nuotr.
Jos kraujyje iki šiol yra antikūnų. Bet ateityje jai teks skiepytis, – apie šimtametę sakė gydytojas.<br>R.Danisevičiaus asociatyvinė nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 17, 2021, 10:27 AM, atnaujinta Apr 17, 2021, 11:27 AM

Monkevičienę Vilniaus reabilitacijos ir slaugos centre gydęs Raimundas Bikulčius „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad ši jo pacientė buvo viena iš tų, kuriai susirgus COVID-19 liga, galima buvo stebėti visus vienas po kito einančius ligos etapus.

„Daugeliui žmonių Covid-19 liga pasireiškia lengva ar asimptomine formą, tačiau vyresniame amžiuje ir, dar turint lėtinių lydinčių ligų, ši liga gali išprovokuoti ir plaučių uždegimą, ir kvėpavimo ar inkstų nepanesmarkiai karščiavo, jautė bendrą silpnumą, tačiau kvėpavimo ar inkstų nepakankamumas neišsivystė. Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, pacientė buvo nedelsiant izoliuota. Jai buvo atliktas PGR tyrimas iš nosiaryklės“, – pasakojo R. Bikulčius.

Taikė įprastinį gydymą

Monkevičienė visą gyvenimą daug skaitė. Jai ir dabar nuolat po ranka – arba mėgiami laikraščiai ir žurnalai, arba knygos. Todėl ji puikiai žinojo apie COVID-19 ligą ir jos sukeliamas pasekmes. Nepaisant savo garbingo amžiaus, susirgusi neišsigando ir pasitikėjo ją prižiūrinčiu gydytoju.

„Patvirtinus COVID-19 ligą, pacientei dėl lengvos susirgimo formos neprireikė specifinio gydymo vaistais „Remdesiviru“ ar „Deksametazonu“. Bet teko koreguoti elektrolitų pusiausvyrą, skirti kraują skystinančius vaistus ir antibiotikus. Taigi, M. Monkevičienės gydymas nesiskyrė nuo jauniems suaugusiems skiriamo gydymo“, – aiškino R. Bikulčius.

Pasak jo, jauni žmonės, užsikrėtę COVID-19 liga, dažniausiai atsigauna po kelių savaičių, bet senjorus liekamieji reiškiniai vargina ilgiau ir gali trukti iki kelių mėnesių – dažniausiai kamuoja didelis bendras nuovargis, silpnumas, kosulys, oro trūkumas, sąnarių, galvos skausmas. Gali ištikti skonio ir kvapo pojūčio praradimus, miego, atminties sutrikimai.

„Jei dar pridėtumėme karantino ir izoliacijos sukeliamas pasekmes – fizinio aktyvumo sumažėjimą, emocinės, psichologinės būklės pablogėjimą, gautumėm dar platesnį sutrikimų spektrą. Todėl nuo pat ligos ir izoliacijos pabaigos M. Monkevičienė buvo aktyvinama, jai teko sudaryti specialią kineziterapinę programą.

Nors pacientė COVID-19 liga persirgo dar prieš Naujuosius metus jos kraujyje iki šiol yra susidariusių antikūnų. Bet ateityje jai teks skiepytis“, – teigė R. Bikulčius, pastebėdamas, kad visos ligos metu jį tiesiog stebino šimtametės ramybė ir optimizmas.

Teko persikraustyti į Vilnių

Dar iki savo 95-ojo gimtadienio M. Monkevičienė gyveno tarp Skuodo ir dukters namų Vilniuje. Vos sulaukusi žiemos pabaigos, nedelsdama vėl išvažiuodavo į Skuodą, kur prie šeimos namo, nemenkame sklype bei šiltnamiuose vėl daigindavo, augindavo ir iki vėlyvo rudens prižiūrėdavo gėles bei daržoves.

Daržininkystė ir gėlininkystė – mylimas viso M. Monkevičienės gyvenimo darbas, kuris jai visada suteikdavo didžiulį pasitenkinimą, o ir nepaprastai sekėsi.

„Svarbiausia – mylėti savo darbą ir žemę. Bet vis tiek viskas priklauso nuo Dievo“, – dažnai savo artimiesiems bei bičiuliams sakydavo liuteronų tikėjimą išpažįstanti šimtametė.

Deja, pastaruosius kelerius metus jos Skuode jau nebesulaukia nei puoselėti namai, nei ūkis, nei buvę pagalbininkai, kuriuos ji išmokė daugybės paslapčių, kaip „susitarti“ su gėlėmis ar daržovėmis. Dėl pradėjusios šlubuoti sveikatos jai teko susitaikyti su mintimi, kad nuo šiol reikia gyventi šalia dukters ir anūkių Vilniuje.

Daigų laukdavo visas Skuodas

„Kai minėjome mamos devyniasdešimtmetį, mama neleido nei sau, nei mums net suabejoti, kad dar ankstyvą pavasarį važiuos į Skuodą, į savo mylimą ūkelį. Lygiai taip pat dar buvo ir po jos 95-ojo gimtadienio. Dar ir tada ji gėlių ar daržovių daigais aprūpindavo kone visą Skuodą“, – prisiminė A. S. Stasiulienė.

Tačiau jau dabar jai tenka mamą lankyti „Gemoje“. Kaip ir daugelį panašių įstaigų, šios taip pat neaplenkė COVID- 19. Praėjusių metų gruodžio 10 d. A. S. Stasiulienė sužinojo, kad mamos testas – teigiamas.

„Žinoma, buvo labai neramu, kaip mama pakels šią ligą. Bet pasitikėjau centre dirbančiais kolegomis medikais. Guodė tai, kad aukšta temperatūra mamos nekankino.

Gaudama visus būtinus vaistus ir prižiūrima patyrusių specialistų, per aštuoniolika dienų mama buvo išslaugyta. Per visą ligos laiką jos lankyti neturėjau teisės. Trukdė tuo metu buvęs itin griežtas karantinas, bet su ją prižiūrėjusiais medikais bendraudavau kone kasdien“, – pasakojo A. S. Stasiulienė.

Iš Amerikos atskrido dukra

Gal net labiau nei mamą užklupusi liga, A. S. Stasiulienę jaudino, kaip ji pasitiks savo šimtmetį, kurio nepaprastai laukė ne tik pati jubiliatė, bet ir visas slaugos centras. Anksčiau šimto metų gimtadienį yra šventusi tik viena „Gemoje“ gyvenusi moteris.

„Mamos jubiliejaus iškilmėse man taip pat nebuvo leista dalyvauti. Ją aplankė tik mano dukra Aina. Pasakodama, koks buvo slaugos centre sujudimas, kaip mamą sveikino susirinkę visi, net vaikščioti negalintys pacientai ir personalas, dukra negalėjo sulaikyti ašarų. Tačiau pati didžiausia dovana mamai buvo sugebėjusi iš Amerikos atskristi mano sesuo pedagogė Violeta Jokubavičienė, kuriai geri žmonės vardan ypatingos kelionės į Tėvynę padėjo greičiau pasiskiepyti, todėl ji ir galėjo išvykti“, – atviravo A. S. Stasiulienė.

Mamos šimtmetis atvertė šeimos istoriją

Nors abi dukros, anūkai ir proanūkiai negalėjo per šimtmečio iškilmes būti sykiu su M. Monkevičiene, artimieji vakarodami namie prisiminė jubiliatės, o kartu ir savo gyvenimą Skuode.

„Mama ištekėjo labai jauna. Tėvelis Adolfas Monkevičius, būdamas už ją septyneriais metais vyresnis, tesėjo prieš vestuves duotą pažadą žmoną išleisti į mokslus. Todėl mama turėjo galimybes studijuoti Rygoje. Tik ten įgijo ne pedagogės specialybę, apie kurią svajojo, o daržininkės ir gėlininkės.

Vėliau ji daugybę metų vadovavo Skuodo daržininkystės ūkiui, kuris sovietmečiu itin kokybiškomis daržovėmis aprūpindavo ir Palangą, ir net Klaipėdą. Su mama iki pat savo mirties 1977 m. dirbo ir tėvelis. Kai jo paklausdavo, ką jis baigęs, atsakydavo, kad visą gyvenimą mokėsi iš savo klaidų“, – prisiminė A. S. Stasiulienė.

Paklausta, kokias dar be mėgstamo darbo vertybes, kurios padėjo taip ilgai, įdomiai ir visaverčiai gyventi, išpažino mama, A. S. Stasiulienė neabejojo, kad, pirmiausia mama rėmėsi į tikėjimą: „Be to, ji visą gyvenimą labai daug skaitė. Namuose buvo didžiulė, nepaprastai įdomi biblioteka, kurią, mamos paliepimu, mes atidavėme Skuodo viešajai bibliotekai. Perdavėme jai ir ilgus metus mamos kauptus ekslibrisus“, – pasakojo šimtametės dukra.

Tačiau M. Monkevičienę skuodiškiai šiltai prisimena ir už jos aistrą muzikai. Ji sovietmečiu sugebėjo apeiti visą Skuodą, surinkti žmonių parašus ir įtikinti tuometinę valdžią, kad mieste būtina įkurti muzikos mokyklą. Valdžia žinomai Skuodo moteriai nedrįso priešintis, o jos iniciatyva atsiradusi muzikos mokykla po kurio laiko išaugusi iki nemenkos Meno mokyklos, kur vaikai mokosi ne tik muzikos, bet ir kitų menų, veikia iki šiol.

Negana to, M. Monkevičienė įsteigė savo anūkės, gyvenančios JAV ir jau pelniusios tarptautinį pripažinimą, pianistės Ievos Jokubavičiūtės vardo stipendiją, kurią abi kasmet įteikia geriausiai Skuodo Meno mokyklos pianistei.

„Tėvai labai norėjo, kad mes abi su sese muzikuotumėme ir taptumėme muzikantėmis. Ir nors aš turėjau puikią klausą, vasaromis mokydavausi pas gerus fortepijono pedagogus Klaipėdoje, vis dėl to pasirinkau medikės profesiją, o sesuo pasuko pedagogės keliu. Bet va, mama savo svajonę apie muzikuojančius vaikus, nors ne savo, vis tiek įgyvendino“, – pasidžiaugė A. S. Stasiulienė.

Išmokė pamilti gyvas gėles

Kalbėdama apie savo ūkį prie namų Skuode, kur nuo pat ankstyvo pavasario skleisdavosi ne tik rečiausių rūšių tulpės, bet ir kitos anais laikais mažai kam pažįstamos gėlės, M. Monkevičienė yra pasakojusi, kad stengėsi skuodiškius išmokyti pamilti gyvas, o ne dirbtines gėles. Net ir per laidotuves.

„Juk sovietmečiu ilgą laiką laidotuvėms būdavo ruošiami įvairūs metaliniai, barškantys, o ne – gyvų gėlių vainikai. Aš pirmoji Skuode pradėjau rišti gyvų gėlių vainikus. Kartą bažnyčioje per pamokslą net klebonas visus pamokė, kad geriau velionį pagerbti nors ir vienu, bet gyvos gėlės žiedu, bet ne – metaliniu vainiku“, – dar prieš savo šimtmetį prisiminimus sklaidė M. Monkevičienė.

Svajojo atgaivinti bažnyčią

Būdama jau devyniasdešimties metų, žinoma skuodiškė krimtosi, kad kažkada Skuodo liuteronų bažnyčia vos sutalpindavusi tikinčius pastaraisiais metais – apytuštė. Pamaldos pastaraisiais metais vykdavę tik kartą per per mėnesį ar du mėnesius. Matyt, todėl, kad dalis šį tikėjimą išpažįstančių žmonių išvyko gyventi į Latviją, dalis – emigravo į Vakarus.

M. Monkevičienė save laikė tarsi dviejų liuteronų parapijų nare – Skuode ir Vilniuje. Žiemas leisdama sostinėje pas dukrą, ji stengdavosi dažnai lankytis pamaldose Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.

„Jei pastarąjį dešimtmetį būčiau nuolatos gyvenusi Skuode, būčiau tikrai kibusi į darbą gaivinti liuteronų bažnyčią. Juk reikia žmonėms ir paskambinti, ir pasikalbėti, ir priminti, kad bažnyčia veikia, kad vyksta pamaldos. O gal ir ne vien pamaldas, kaip kitose bažnyčiose, galima būtų buvę rengti. Gal būtų galima pakviesti ir gabius vaikus pamuzikuoti ar padainuoti“, – savo svajonėmis ne kartą dalijosi M. Monkevičienė, tarsi palikdama testamentą jaunesnėms Skuodo kartoms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.