Koronaviruso pandemija palietė ir be tėvų likusių vaikų gyvenimą. Statistikos departamento duomenimis, pernai įvaikinimo atvejų šalyje sumažėjo perpus – per karantiną tapo sunkiau jiems surasti naujus namus. O tie, kurie augina tam tikrų sutrikimų turinčius įvaikius, labai aštriai pajuto karantino pasekmes.
Bendraamžiai 43 metų kauniečiai Oksana ir Giedrius Maksvyčiai augina 11 metų Dominyką, 9-erių Mingailę ir 4-erių Inesą (vardai pakeisti - Red.) Nepaisant rūpesčių, pora neatmeta, kad jų namuose atsiras ir vyresnio amžiaus vaikas, nes paaugliai naujus namus randa kur kas rečiau nei mažyliai.
Pernai Lietuvoje buvo įvaikintas tik vienas vyresnis nei 14 metų paauglys, o iš viso Kaune tėvus rado tik 12 vaikų.
Norėjo net keturių vaikų
O.Maksvytienė su būsimu vyru Giedriumi susipažino mokydamasi Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Ekonomikos studentai buvo bendrakursiai. Pora drauge gyveno septynerius metus ir sulaukę 28 metų susituokė.
„Buvome jauni karjeristai. Gerai uždirbdavome, keliaudavome ir nesukome galvos, kad neturime vaikų. Ilgainiui tapau IT specialiste, vyras įkūrė statybų verslą. Kurį laiką gyvenome Vilniuje, bet nusprendėme, kad norime pasistatyti namą. Kadangi tai pigiau padaryti Kaune, grįžome į gimtąjį miestą. Tada pradėjau svajoti, kad reikėtų turėti vaikų, geriausiai keturis. Juk ne be reikalo pietų servize būna šešios lėkštės, vadinasi, tikra šeima ir yra du suaugę ir keturi vaikai“, – pasakojo O.Maksvytienė.
G.Maksvytis kartą prie Varnių tilto pamatė socialinę reklamą – vaikas prašė, kad jį kas nors globotų. „Pagalvojau, kad tai tinka mums su Oksana, tik vaiką reikėtų ne globoti, bet įsivaikinti“, – prisiminė vyras.
O.Maksvytienė nustebo, kad būtent vyrui kilo idėja įsivaikinti mažylį. Paprastai moterys, trokštančios vaikų, turi įkalbinėti savo vyrus, kad jie sutiktų auginti svetimą atžalą.
Apsisprendė per pusvalandį
Kauniečiai norėjo įsivaikinti mergaitę, kuriai būtų ne daugiau kaip treji metai.
„Būsimi įtėviai niekada nežino, kada jiems bus pasiūlyta susipažinti su beglobiu vaiku, kokios lyties, kokio tiksliai amžiaus jis bus. Vieną dieną sulaukiau skambučio, kad vienoje ligoninėje gimė neišnešiotas berniukas. Ar mes jį priglausime, turime apsispręsti per pusvalandį. Vyras tuo metu buvo Vilniuje, todėl į ligoninę vykau su savo seserimi“, – pasakojo O.Maksvytienė.
Dominykas svėrė du kilogramus, nes gimė per anksti. Jį pagimdžiusi moteris vaiko atsisakė. Rudos mažylio akys sužavėjo kaunietę, nes ir jos akių spalva tokia pat.
Drauge su vaiku praleidusi kelias savaites ligoninėje O.Maksvytienė su Dominyku grįžo į namus.
Kaunietė pasakojo, kad vėliau sužinojo Dominyko motinos telefono numerį.
„Manėme, kad gal kada nors ji norės palaikyti ryšį su sūnumi, todėl kelis kartus per jos gimtadienį parašėme sveikinimus, kuriuos siuntė jos sūnus Dominykas. Ji tik kartą už tai padėkojo taip pat žinute“, – pasakojo O.Maksvytienė.
Lanko įvairias terapijas
Kaunietė neslėpė, kad Dominykas – sunkus vaikas. Jis supyksta, kai kas nors vyksta ne taip, kaip buvo planuota.
„Pavyzdžiui, pasakėme, kad važiuojame į baseiną, bet pakeliui sustojome ir užsukome į parduotuvę ir jis baisiai susinervino. Todėl išmokome viską planuoti ir jam aiškiai apie tai pranešti. Važiuojame atostogauti tik į tas vietas, kurias sūnus žino. Sudėtinga pirkti ir naujus drabužius, nes jis nori dėvėti tik tuos, prie kurių yra pratęs“, – pasakojo moteris.
G.Maksvytis sakė, kad iš pradžių buvo sunku matyti, kaip vaikas pyksta, bet vėliau supratęs, kad jis dėl to nekaltas.
„Vaikai, kurie nebuvo laukiami, kurie gimę nepatyrė motinos prisilietimo, nežindė jos pieno, šią nuoskaudą, matyt, turi pasąmonėje, todėl ir elgiasi kitaip nei laukti kūdikiai. Padedami specialistų pamažu stengiamės įveikti šias problemas. Lankome spalvų, muzikos terapiją, hipoterapiją, įvairius kitus seansus. Maniau, kad sūnų teks leisti į specialią mokyklą, bet pedagogai patarė neskubėti“, – pasakojo M.Maksvytienė.
Paliko gyvybės langelyje?
Nepaisant nelengvų išbandymų, kai Dominykui buvo vieni metai, pora ryžosi imti globoti antrą kūdikį. Tai buvo palikta kelių dienų mergaitė. Kai vyras ją pamatė, neliko abejonių, kad tai bus jų duktė. Nors pora namuose neturėjo mergaitei būtinų daiktų ir pasiimti ją galėjo po savaitės, bet iš karto norėjo vežtis namo.
„Lankydami įtėvių kursus svajojome, kad geriausia, jei kūdikis bus iš gyvybės langelio: neturės tėvų, močiučių, senelių, brolių ir seserų, žmonių, kurie galbūt sukinėsis aplink įtėvių namus, gal kels ir problemų. Bet tai – mitas“, – sakė O.Maksvytienė.
„Apie mergaitę ir jos tėvus nebuvo jokių žinių. Todėl suteikėme jai Mingailės vardą, nes jis man patiko, ir savo pavardę“, – kalbėjo O.Maksvytienė.
Mingailė auga guvi ir sumani mergaitė. Ji dainuoja Jūratės Miliauskaitės vadovaujamame kolektyve, yra ir mažasis fotomodelis. Tik dabar jau antrokei sunku sukaupti dėmesį.
Kauniečių pora iš anksto buvo sutarusi, kad vaikai žinos, jog jie įvaikinti. Dominykas apie tai nenori net kalbėti, jis sako, kad Oksana ir Giedrius yra vieninteliai jo tėvai. Mingailė kitokia. Kai supyksta, sako, kad išeis pas kitą motiną, bet kai sutems, grįš pas dabartinius tėvus. Taip pat ji norėtų žinoti, kas jos tėvai, todėl Maksvyčiams sunku, kad apie juos papasakoti vaikui nieko negali.
Važiuodama namo verkė
Nepaisant pagausėjusios šeimos, kauniečiai ryžosi įsivaikinti ir dar vieną mergaitę. Dukterį pagimdžiusi moteris jos taip pat atsisakė.
Taip Inesa atsirado kauniečių šeimoje.
Mergaitė lanko darželį, susiduria su sunkumais, todėl netrukus pradės lankytis pas specialistus.
Beje, kai sutuoktiniai nuvyko į ligoninę pasiimti Inesos, O.Maksvytienė toje pat palatoje pamatė dar vieną motinos paliktą mergaitę. Ji jai labai patiko, bet mažylę jau turėjo pasiimti kiti žmonės. Važiuodama namo moteris verkė, G.Maksvytis jau norėjo sukti atgal, paimti ir tą mergaitę.
„Jei nori, užauginsime ir ją, kovokime ir už tą vaiką“, – pasakė vyras.
Vis dėlto kauniečiai atgal nebegrįžo. Bet jie neatmeta, kad netrukus įsivaikins galbūt vyresnį vaiką, nes paauglių daug kas auginti nenori.
Karantinas labai išvargino
O.Maksvytienė neslėpė, kad dėl įvaikių sulaukia įvairios reakcijos. Ypač kai nusprendė auginti trečiąjį. Daug kas nesuprato, kam toks vargas.
Kai kas stebėjosi, kad pora vaikus įsivaikina, o ne tampa jų globėjais.
„Už vaikų globą valstybė moka pinigus. Aplinkiniai stebisi, kodėl tuo nesinaudojame, juk tada gautume lėšų lankymuisi pas specialistus, įvairioms terapijoms.
Kai vaikai įvaikinami, jų problemos niekur nedingsta, o mokėti už tai jau reikia tėvams. Tai ydinga sistema, bet manau, kad sūnus ir dukros jaučiasi geriau, ramiau, kai yra įvaikinti“, – kalbėjo O.Maksvytienė.
Dar vienas išbandymas šeimai teko dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. Sunkiausiai jį ištvėrė Dominykas, nes griuvo jam įprasta tvarka, užsidarymas namuose buvo labai sunkus periodas.
Mingailė ir mokydamasi mokykloje, jei pamoka jai nepatikdavo, iš jos išeidavo ir klaidžiodavo po mokymo įstaigą. Mokytis namuose dar sudėtingiau.
„Dėmesio nesukaupiantiems vaikams reikia didesnio pedagogų dėmesio.
Pajutusi, kad nors ir mokėsi, bet jos atsiskaityti niekas neprašė, ji nusprendė, kad visai neberuoš pamokų. Arba jei vykdavo matematikos pamoka, ją užtikdavau piešiančią ar besimokančią kitos disciplinos“, – pasakojo O.Maksvytienė.
Moteris rytais kartu su vaikais dalyvaudavo pamokose, stebėdavo, kaip jiems sekasi, vėliau lėkdavo į darbą, grįžusi su sūnumi ir dukra ruošdavo pamokas. Toks įtemptas gyvenimo ritmas išvargino ir vaikus, ir tėvus.
„Manau, kad su tokia pat problema susidūrė daugybė tėvų. Karantinas parodė, kad ir tėvai, ir pedagogai turi galvoti, kaip mokymosi sistema turėtų keistis, jei pandemijos kartotųsi“, – sakė O.Maksvytienė.
Pora džiaugėsi, kad paskutinę balandžio savaitę vaikai vėl pradėjo lankyti mokyklą. Tačiau nors ir patiria nemažai išbandymų, O. ir G.Maksvyčiai laimingi, kad augina tris vaikus.
„Jie mus išmokė meilės, atsidavimo, supratingumo, atjautos. Nemanau, kad karantinas gali sutrukdyti suteikti naujus namus vaikams, nes išeičių kaip su jais susitikti, pabendrauti rasti įmanoma“, – kalbėjo sutuoktiniai.
Prašymų pateikia daug, bet įvaikina mažai
Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė:
„2019 metais buvo gauti 13-os kauniečių šeimų prašymai įrašyti į norinčių įvaikinti asmenų sąrašą. Pernai gauta 16 tokių prašymų ir buvo didžiausias pastaraisiais metais įvaikinti norinčių šeimų skaičius Kaune. Šiais metais dėl įvaikinimo kreipėsi keturios kauniečių šeimos ir dvi vaikus jau įsivaikino. Abu vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šiose šeimose. Dvi kauniečių šeimos vaikus įsivaikino ir pernai.
Įvaikinimo procedūros šalyje dėl karantino sunkumų nesustojo, tačiau neabejotinai karantinas, kaip ir kitose srityse, šiai irgi turėjo įtakos ir procesai kiek sulėtėjo, reikėjo daugiau laiko išmokti dirbti nuotoliniu būdu.
Siekiant, kad įtakos įvaikinimo trukmei karantino ribojimai padarytų kaip įmanoma mažiau, atsirado viena naujovė: galimų įtėvių ir vaiko susitikimai dažniau vyksta per nuotolį, pasitelkiamos technologijos. Bet ir tokiu būdu bendraujant mezgasi ryšys.
Praėjusių metų pabaigoje galimybės būti įvaikinti Lietuvoje laukė 1027 vaikai.“
