Berčiūnuose gyvenančiai Danguolei didžiausia vertybė – šeima. Tą perduoti siekia ir vaikams. „Norėčiau, kad laikas sustotų ir kuo daugiau laiko praleistume su savo artimaisiais. Žinoma, šeimoje mes turime daug vertybių, tačiau pati svarbiausia – šeima. Visgi taip pat norime puoselėti meilę, laisvę, draugystę, teisingumą, atsakomybę, palaikymą, sutarimą, pasitikėjimą, artumą. Visos šios vertybės leidžia turėti laimingą gyvenimą“, – atskleidė ji.
Keturių atžalų mama pabrėžė, jog nors laimingi vaikai – labai svarbu, taip pat būtina jiems parodyti, kad gyvenimas nėra vien rožėmis klotas. „Norime, kad patys savo kailiu išbandytų visas sėkmes ir nesėkmes, nes jos užgrūdina. Išgyvenimai ir vienokie, ir kitokie turi būti patirti, kad žinotų, ką tai reiškia, bet kiekvienų tėvų tikslas – užauginti atžalas gerais žmonėmis“, – sakė Danguolė.
Keturios atžalos
Pasak moters, po truputį puoselėjamos vertybės jau duoda vaisių. „Štai visai neseniai važiavome su vyresnėle Elžbieta iš darželio. Ji pamatė šalia kelio stovinčią močiutę. Aš jau ketinau sukti namo, o mažoji sako „Mama, pavežkime tą močiutę namo“. Taip ir padarėme. Taip pat prieš kelias dienas vaikščiojome po kaimą, o Elžbieta sumanė surinkti visas besimėtančias šiukšles. Nustebau, kad toks mažas žmogutis jau tokius gražius darbus daro“, – džiaugėsi mama.
Kaip minėta, Danguolė augina net keturias atžalas: šešerių Elžbietą, penkerių Joną, trejų Mykolą ir šešių mėnesių pagrandukę Izabelę.
„Nors tėvai tie patys, visi jie labai skirtingi (juokėsi). Ežbieta nuo rugsėjo jau keliaus į mokyklėlę. Ji labai smalsi, mėgsta piešti, yra labai kūrybiška. Galvojame ją vesti į menų mokyklą. Tikimės, kad jai ten patiks. Na, o vardas Elžbieta parinktas ne veltui. Ji – mūsų pirmagimė – tikra karalienė“, – pirmąją dukrą pristatė Danguolė.
„Po metų gimė Jonukas. Jis pavadintas senelio garbei. Jonas labai drąsus vaikas, kūrybingas, išradingas. Kiekvieną dieną pateikia po išdaigą (juokėsi). Mykoliukui šį rugpjūtį sukaks ketveri. Įdomus faktas, kad pirmas ir trečias vaikai gimę tą pačią dieną, t. y. rugpjūčio 8-ąją. Mykolas – visas į tėtį: ir išvaizda, ir būdu. Jis – labai ramaus būdo, atsargus“, – apie sūnus kalbėjo mama.
Na, o galiausiai pagrandukė Izabelė gimė po vyresnėlės dukros prašymo. „Per trejus metus – trys vaikai. Prabėgus dar trejiems metams, Elžbieta paprašė, kad norėtų turėti sesutę. Tėvai pasitarę ilgai nesvarstė ir nutarė, kad reikia. Planą įvykdėme sėkmingai! Nors buvo rizika, kad gali gimti dar vienas broliukas“, – juokėsi ji.
Du ankstukai
Pirmieji du Danguolės vaikučiai į pasaulį pasibeldė anksčiau. Elžbieta – mėnesiu anksčiau, Jonukas – dviem.
„Kai gimė Elžbieta, apie ankstukus nieko nežinojau. Dabar jau yra įvairių knygų, asociacija. Tuomet to nebuvo… Nežinojau, ko laukti, ko tikėtis. Visgi niekada negalvojome apie patį blogiausią scenarijų. Tikėjome, kad viskas bus gerai. Na, o Jonukas pasibeldė į pasaulį dviem mėnesiais anksčiau. Patirtį jau žinojome, bet jausmų audrų buvo. Jis toks mažas, pajungtas prie įvairių aparatų… Tačiau labai guodė tai, kad jis gimė sveikas, be jokių kitų problemų, kurias patiria kiti ankstukai. Todėl mums tereikėjo užaugti“, – išgyvenimus prisiminė ji.
Dabar šeima džiaugiasi, kad abu jie – sveiki ir žvalūs vaikai. „Neturime jokių raidos sutrikimų. Viskas sekasi puikiai“, – džiaugėsi mama.
Idealas – mama
Paklausta, ką reiškia būti mama, Danguolė nesulaikė ašarų.
„Man mano mama yra tikrų tikriausias idealas. Aš matau, kaip ji be galo myli šeimą, vaikus, koks stiprus ryšys tarp mūsų visų. Labai norėčiau ir aš tokia pati būti. Mano kaip mamos stažas dar trumpas, septyneri metai, bet tikiuosi, kad irgi būsiu tokia. Labai puoselėjame artumo ryšį šeimos rate. Man atrodo, kad itin svarbu, kad ir mama su tėčiu gyventų laimingai, būtų pavyzdys atžaloms. Pati jau 41-eri metai gyvenu pas mamą ir nė neketinu palikti šeimos lizdo. Mano širdis džiaugiasi, kai matau, kaip seneliai gali kasdien džiaugtis anūkais“, – pripažino ji.
Mis ūkininkaitė
Nors prieš vienuolika metų Danguolė iškovojo „Mis ūkininkaitės“ titulą, šiuo metu ji ūkio darbus visiškai perdavė seseriai ir trims broliams. „Būdama keturių vaikų mama, tikrai nespėčiau apeiti ūkio, todėl šį darbą perdaviau sesei ir broliams. Jie puikiai su juo susitvarko. Na, o aš mėgaujuosi pačiu nuostabiausiu laiku su šeima“, – sakė moteris.
Vis dėlto paklausta, ar dukroms linkėtų patirti „Mis konkurso“ išbandymus, Danguolė tikino, kad šis konkursas – vienas gražiausių jos atsiminimų. „Kai dalyvavau, norėjau save išbandyti. Buvau vyriausia ūkininkaitė, įgijusi pakankamai drąsos, kurios kitos dalyvės neturėjo tiek, kiek aš, kadangi buvo labai jaunutės. Šį įvykį prisimenu kaip vieną gražiausių akimirkų ir įspūdingą nuotykį. Patirtis išmokė – jei nori, tai bandyk! Net jei nepavyktų laimėti, tai būtų smagi patirtis. Dukroms dalyvauti tikrai leisčiau, jei jos pačios to norėtų. „Mis ūkininkaitė“ – puikus konkursas, bet galbūt tik norėtųsi, kad jis būtų labiau susijęs su ūkiu. Atsimenu, jog buvo rungtis su bikiniu, o juk tai neturi nieko bendro su ūkininkavimu“, – sakė Danguolė.
