– Ar turite susikūręs savaitgalio tradicijų?
– Žiūriu britų serialą „Puaro“. Televizija jį rodo jau tiek metų, kad atrodo, jog ne aš jį žiūriu, o jis mane.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Ilsiuosi tada, kai pavargstu, savaitgalis čia niekuo dėtas. Beje, pastebėjau, kad savaitgalio reikšmę ir prasmę reikėtų permąstyti. Dar prieš visą šį marazmą, vadinamą pandemija, visomis savaitės dienomis parduotuvės būdavo pilnos žmonių nuo ryto ligi vakaro.
Barai, restoranai ir kitos vietos – visomis savaitės dienomis, kiekvieną vakarą, keliai pilni automobilių visomis savaitės dienomis nuo ryto ligi vakaro. Penkias dienas dirbk, dvi ilsėkis – ši formulė nebeatitinka dabarties.
– Penktadienio vakaras – įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Penktadienio vakaras man niekuo nesiskiria nuo kitų vakarų.
– Šeštadienio rytą ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Keliuosi apie šeštą valandą ir darau mankštą.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Manau, žmonės pervertina savo poilsį. Retas kuris sunkiai dirba ir retas kuris persidirba. Juolab kad vis dažniau ilgiausiai ir geriausiai poilsiauja tie, kurie nė velnio nedirba, bet turi krūvas pinigų. Ir kaip tik tokie daugiausia mala šūdą apie poilsį.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Tą patį, ką ir kitomis savaitės dienomis – riterio šarvus, vienuolio ašutinę, tramdomuosius marškinius, kartais apsivelku žmonos suknelę.
Aviu slidininko batus, tenisininko sportbačius, kartais įsispiriu į debesų šlepetes.
– Kam savaitgalį jūs skiriate daugiausia laiko?
– Turėdamas laisvo laiko žiūriu į pasaulį pro skylutę. Tai yra pro fotoaparato vaizdo ieškiklį. Paskui žiūriu televizorių – tai irgi skylė, tik didesnė, pro ją irgi galima žiūrėti į pasaulį. Galima ir į kaimyno lovą, nelygu, kokį kanalą įsijungsite.
– Mėgstate ilsėtis vienas, su šeima ar draugų būryje?
– Jeigu ilsiuosi su žmonėmis – pavargstu nuo žmonių, jeigu vienas – pavargstu nuo savęs. Poilsis – nesibaigiantis vargas.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodamas, tvarkydamasis, skaitydamas, žiūrėdamas televizorių?
– Sportuoti sunku, nes po to reikia pailsėti. Be to, pasportavus kurį laiką nebeveikia galva, o su tokia galva gyventi nepakeliamai sunku. Tvarkytis kančia, nes niekas nežino, kaip viskas turi būti, todėl nuolat persekioja įspūdis, kad galėtų būti geriau, ir kyla pagunda visai nesitvarkyti.
Skaitymas – sunkus darbas, skatina mąstymą ir prisiminimus. O televizorius atskleidžia daugybę nuoskaudų – nebuvau Antarktidoje, neaplankiau Pietų Amerikos, nenuskridau į Japoniją...
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Šiuo metu šis klausimas nepadorus. O prieš virusą buvau namisėda.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Dar vienas begėdiškas klausimas.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Nemėgstu sukinėtis, virtuvėje žinau tik vieną patiekalą, kurio vardas šaldytuvas, – ten visuomet ko nors randu.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Kadangi vienintelė tikra, pateisinama poilsio diena būna pagirių diena, tokią dieną visiškai ignoruoju vairavimą ir mintis apie gyvenimo prasmę.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Neturiu nei sodo, nei sodybos, žemę rausiantys žmonės man kelia siaubą. Jeigu turėčiau pinigų, pirkčiau salą.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Neturiu nė vieno bendradarbio.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Rasų kapinėse, šalia daktaro Jono Basanavičiaus.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Automobiliu.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudamas?
– Nekalbėsiu apie pinigus, nes kuo toliau, tuo labiau ši tema tampa nešvanki.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Jeigu žmogus liautųsi melavęs sau ir kitiems, kad neturi laiko, idealus laisvadienis galėtų būti bet kada, bet kur, pasitelkus bet kokias priemones. Laisvė – egzistencinis, ne buitinis pasirinkimas.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Kai vaikai dar buvo maži, prie upės valgydavome mėsainius ir lesindavome paklaikusias antis.
Ir tai būdavo nė kiek ne blogiau už kelionę į Japoniją ar Pietų Ameriką.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Galiu pasakyti, apie kokį nesvajoju. Pats klaikiausias savaitgalis būtų, jeigu man tektų dvi dienas gulėti Turkijos paplūdimyje. Toks poilsis – genocidas mano trapios asmenybės atžvilgiu.
