LGBT merginų pora papasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvoje: žmonės bijo to, ko nepažįsta

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas apie tos pačios lyties šeimų gyvenimą parodė – tokios poros gyvena drauge ne vienerius metus, o kai kuriuos iš jų net augina atžalas. Vis dėlto, formaliai tokių šeimų santykiai neegzistuoja – poros negali sužinoti apie mylimųjų sveikatos būklę ar nemokant mokesčių paveldėti vieni kitų turto, pasiimti iš darželio ar mokyklos vaiko, kurį augina ir su kuriuo gyvena.

Jugnė ir Sigita.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Jugnė ir Sigita.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Aurelija Astrauskė<br>A.Kudinovo dizainas
Aurelija Astrauskė<br>A.Kudinovo dizainas
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 9, 2021, 9:00 PM, atnaujinta Nov 10, 2021, 1:50 PM

Apie tai, kokie turi būti LGBT porų santykiai ir kaip tokioms poroms kurti bendrą gyvenimą, šandien Lietuvoje, atrodo, pasisako visi – politikai, heteroseksualūs asmenys, netgi Bažnyčia, tačiau tik ne pačios vienalytės poros.

Apie LGBT porų gyvenimą ir kokią įtaką turi komunikacija tokių šeimų (ne)stigmatizavimui „Berta&Talks“ tinklalaidėje komunikacijos strategė Aurelija Astrauskė kalbėjosi su homoseksualių moterų pora – Sigita Mykolaityte ir Jugne Jūne Jonušaite.

– Merginos, kas paskatino jus išeiti į viešumą ir pradėti kalbėti apie problemas, su kuriomis jūs, kaip LGBT pora, susiduriate?

Jugnė: Aš gyvenau gražiame socialiniame burbule ir niekada neskaitydavau komentarų. Tačiau pirmame partnerystės įstatymo teikimo įkarštyje taip gavosi, kad keletą komentarų perskaičiau. Man buvo didelis smūgis. Atrodė, kad mano burbulas, kuriame gyvenau su Sigute, sprogo. Ir dėl to labai išgyvenau, tačiau supratau, kad aš netylėsiu.

Dabar, atsiradus galimybei, noriu kalbėti ne tik savo, bet ir kitų žmonių, kurie galbūt dėl visuomenės spaudimo, baimės ar kitų priežasčių negali kalbėti.

Aš turiu drąsos kalbėti, nes jaučiu didelį palaikymą iš artimųjų, draugų, netgi darbovietės.

– Judvi abi sakote, kad reikia apie tai kalbėti daugiau. Kodėl?

Sigita: Kol apie kažką nekalbi, tai problemos tarsi ir nėra. Gal kažkam ir neatrodo problema, tačiau mes su problemomis susiduriame.

Labai ilgai Lietuvoje nebuvo nei gėjų, nei lesbiečių, nei smurto artimoje aplinkoje, netgi negalią turinčių žmonių beveik nebuvo. Kalbama buvo tik apie kažkokius idiliškus variantus. Žmonių yra visokių ir apie tai kalbėti reikia.

Atviru pokalbiu galbūt galima padėti išsilaisvinti ir kitiems, kurie nesijaučia taip saugiai. Kuo daugiau žmonių kalbės patys apie save, tuo tos problemos taps tikresnės ir galbūt artimesnės. Gali būti, kad daug žmonių net nežino, kad savo aplinkoje turi ar pažįsta tokių žmonių.

– Ką norėtumėte pasakyti tiems, kurie sako, kad jiems LGBT žmonės netrukdo, bet tegu prie jų nelenda?

Sigita: Žmonės bijo to, ko nepažįsta. Kol tai atrodo tolima ir svetima, tai yra kažkokia anomalija. Bet juk niekas prie jų ir nelenda. Mes nenorime nieko iš jų atimti, o tiesiog norime turėti tokias pat galimybes, kaip ir visi.

Jugnė: Kai mes kalbame apie savo problemas, galime parodyti kitiems, kad mes esame visiškai normalūs žmonės. Mums vienodai skauda, mums vienodai sunku, mes vienodai džiaugiamės. Kai žmonės nedrįsta kalbėti, tada labai lengva apie mus suformuoti įvaizdį, kad esame labai pavojingi žmonės. Dėl to ir svarbu išeiti į tą viešumą ir pasirodyti, kad mes turime tas pačias emocijas, tuos pačius skaudulius. Ir mums reikia tų pačių teisių. Mes taip pat norime savo santykius įprasminti ar teisiškai susitvarkyti reikalus.

Sigita: Ko nenorėčiau, tai statyti mūsų su kitais žmonėmis į priešininkus. Mums kiti nėra jokie priešai. O kad mes kažkam atrodome grėsmė, reikėtų šitai pergalvoti, nes aš nekeliu niekam jokios grėsmės.

– Viešojoje erdvėje yra pasisakančių, kad jūs turite visas teises, kaip ir kiti žmonės. Ar iš tiesų taip yra?

Sigita: Ką tikrai turime, tai vienodas pareigas. Teises, kaip individas, turiu, tačiau kaip šeima, tos pačios lyties pora – ne.

Jugnė: Pagrindinis trūkumas, kad aš, būdama Lietuvos pilietė, neturiu teisės įprasminti – įregistruoti svarbiausius man gyvenime santykius. Iš to kyla ir kiti dalykai, ko mes neturime, kas kitam žmogui yra įprasta. Pavyzdžiui, nelaimės atveju jis gaus visą informaciją apie savo artimiausią žmogų, paveldės turtą ir pan.

– Sigita, Jugne, jūs nekarta įvardinote žodį „šeima“. Laikote save šeima?

Sigita: Laikome ir elgiamės, kaip šeima. Nežinau, kuo kada kažka jau yra šeima, o kada ne. Mylime taip pat, turime tą pačia buitį, statome namus, auginame ir prižiūrime šunį, rūpinamės viena kita. Konfliktų taip pat turime. Turime tų pačių rūpesčių.

Jugnė: Esminis šeimos bruožas – vienas kito palaikymas, buvimas kartu sunkiausiose situacijose. Šiuo atžvilgiu jaučiamės tikrai šeima.

Viso pokalbio su vienalyte merginų pora klausykite „Berta&Talks“ tinklalaidėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.