Operos solistė ir pedagogė Julija Stupnianek-Kalėdienė (54 m.) pasidalino mintimis apie gyvenimą.

– Kiek metų save vadinate Kalėdiene? Ar turite Kalėdžiukų?

– Su savo vyru smuikininku ir buvusiu kriminalistu Jonu Kalėda kartu esame 25 metus. Mūsų Kalėdžiukas – būsimasis altininkas Danielius Kalėda mokosi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje.

Su vyru ir sūnumi tęsiame muzikinę veiklą – turime gražią programą. Koncertuojame trise – sopranas, altas ir smuikas.

[[ge:lrytas:lrytas:40695898]]

– Kuo Kalėdų šeimos didžiosios šventės išskirtinės?

– Menininkai per šventes dažniausiai koncertuoja, todėl mes negalime per daug atsipalaiduoti. Antrą Kalėdų dieną aš giedojau sakralinę programą Vilniaus Šv.Jono Bosko katalikų bažnyčioje.

[[ge:lrytas:lrytas:40563284]][[ge:lrytas:lrytas:39996606]][[ge:lrytas:lrytas:39824751]][[ge:lrytas:lrytas:38051757]]

Paskui lauks naujametis koncertas Chodkevičių rūmuose – dainuosiu su scenos partneriu Deividu Staponkumi, pianinu akompanuos Giedrė Muralytė.

Bet stengiamės šeimoje gražiai suderinti laiką ir šventes pasitikti visi kartu namuose.

– Kas jus įkvepia gyventi?

– Beribė meilė gyvenimui, muzikai, šeimai, žmonėms.

– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?

– Šventinėmis dekoracijomis gatvės ir aikštės pasipuošė anksti, viskas gražu, bet mano dėmesį atkreipia žmonių nuoširdumas ir gerumas. Šias savybes aš labai vertinu.

– Koks patinka patiekalas?

– Iš lietuviškos virtuvės – vėdarai, iš itališkos – lazanija, o iš sakartvelų – chačiapuriai. Vėdarų dažniausiai valgau kavinėje netoli Operos ir baleto teatro, lazaniją – kai nuvykstu į Italiją, o chačiapurius renkuosi, kai apsilankau viename Trakų restorane, kurį įkūrė mano studentės sakartvelės tėvas.

– Mėgstamiausias kvapas?

– Neseniai atradau prancūziškus kvepalus „Aqua Allegoria“. Man patinka gaivus aromatas, kuriame atpažįstamos gėlių, citrusinių vaisių natos.

– Geriausia gauta dovana?

– Gyvenimas yra geriausia dovana. Turbūt galėjau ir neateiti į šį pasaulį arba jį išvysti kitur, nes mano šaknys – netoli Austrijos ir Čekijos sienos. Iš Čekijos kilęs mano senelis Raimondas Stupnianekas pokariu atvyko gyventi į Lietuvą. Mano mama gimė Druskininkuose.

O jeigu kalbėtume apie materialią dovaną, įvardyčiau gerbėjos rankų darbo papuošalų komplektą iš tamsių perlų – koljė, auskarus ir apyrankę. Buvau maloniai nustebinta.

[[ge:lrytas:lrytas:40781580]]

– Jei pasaulyje yra rojus, tai...

– ... Kaprio saloje Italijoje. Labai didelį įspūdį padarė jūra, vilos ir akinanti saulės šviesa.

– Be ko diena prarastų prasmę?

– Be mėgstamo darbo, kurį pavadinčiau pomėgiu. Jei turi mėgstamą darbą, nedirbi nė dienos. Todėl man diena prarastų prasmę be dainavimo, muzikos skambėjimo, repeticijų.

– Kaip atsipalaiduojate?

– Stengiuosi neįsitempti.

– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?

– Teigiamos mintys ir tikėjimas.

– Blogiausias įprotis?

– Manau, neturiu. Bet gal aplinkiniams kitaip atrodo.

– Ką naujo norėtumėte išmokti?

– Nuolat mokausi – skirtingų programų kūrinius, duetus, arijas. Bet norėčiau išmokti dar vieną dalyką, tik neatskleisiu paslapties, kad neišgąsdinčiau fortūnos. Turiu tikslų, ne visai susijusių su muzika.

– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?

– Aktorių Louis de Funesą (1914–1983), jei būtų gyvenęs dabar. Jis išvaizda labai panašus į mano amžinatilsį senelį R.Stupnianeką, kuris turėjo ir panašų humoro jausmą.

– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?

– Vis vien būčiau arti meno – galbūt dizainerė. Man patinka perdaryti koncertines sukneles ar kasdienius drabužius. Žinoma, mano tik idėjos, o pataiso siuvėja.

[[ge:lrytas:lrytas:40781579]]

– Drąsiausias sprendimas?

– Eiti į sceną. Atsidurti tame kelyje tikrai nelengva.

– Įsimintiniausias nuotykis?

– Prieš keletą metų po koncerto viena bičiulė ir gerbėja padovanojo skrydį lėktuvu virš Trakų. Pilotas netgi leido man pavaldyti lėktuvą, parodė, ką reikia daryti. O vaizdas iš viršaus išties gražus – atsivėrė visi ežerai, pilis, miškai.

– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?

– Daug ką, nes vyras visąlaik rūpinasi. Visada yra citrinų, nes diena prasideda nuo šilto vandens su citrina. Taip pat galima rasti šviežių ir virtų kiaušinių, kad greitai būtų galima ką nors paruošti, kai nėra daug laiko.

– Mėgstamiausias posakis?

– Nieko nėra neįmanoma. Tai – mano klasės devizas, tai diegiu ir studentams.

– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?

– Kai ruošiau Violetos vaidmenį „Traviatos“ operoje, skaičiau Alexandre’o Dumas (sūnaus) romaną „Dama su kamelijomis“. Knyga man padėjo labiau suprasti herojės asmenybę ir ją geriau atskleisti scenoje.

O iš filmų didelį įspūdį paliko istorinė prancūzų ir italų kino juosta „Kastratas Farinelis“ („Farinelli II Castrato“).

Herojus – pats ryškiausias XVIII amžiaus italų dainininkas, išgarsėjęs išskirtiniu balsu, kuris toks tapo po kastracijos.

Mane žavi tai, kad solisto brolis buvo kompozitorius Riccardo Broschi, rašęs jam operas.

Aš ieškau R.Broschi kūrinių, juos mokausi ir papildau savo repertuarą.

– Kokią kosmetiką naudojate?

– Patinka kokybiška dekoratyvinė daniška kosmetika „Gosh“, o kasdienai nėra svarbus veido ar paakių kremo prekės ženklas.

– Meilė – tai...

– ... besąlygiškas jausmas, nereikalaujantis grąžos.

– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?

– Pagal nuveiktus darbus, tikiuosi, gerus. Jeigu prisimintų geru žodžiu, būčiau laiminga, manyčiau, kad misija šioje Žemėje įvykdyta. Man malonu, kad žmonės mane pažįsta iš koncertų, operų, spektaklių, įrašų. Visa tai kuria išliekamąją vertę.

Operos solistė Julija Stupnianek-Kalėdienė: gerbėjos dovana tapo įsimintiniausiu nuotykiu