Archeologiniai radiniai liudija, kad žmonės auksą išgauti pradėjo neolito epochoje, maždaug 5 tūkst. m. pr. Kr. Tuomet jis daugiausiai buvo randamas grynuolių pavidalu.
Sistemiškai kasti auksą pradėta Artimuosiuose Rytuose, kurie savo ruožtu aktyviai tiekė auksinius papuošalus į Egiptą. Egipto valdovių kapavietėse rasta aukso dirbinių, pagamintų 3 tūkst. metų pr. Kr.
Ir vertingas, ir žalingas
Sunku įsivaizduoti laikotarpį, kada auksas nebuvo vertybė. Jis turi daug unikalių savybių: gražią geltoną spalvą, nerūdija, yra retas. Būtent pagal sukaupto aukso kiekį vertinamas tos ar kitos valstybės turtingumas. Kursas, aišku, gali svyruoti, bet ilgalaikėje perspektyvoje aukso kaina nuolat auga.
Ne veltui kartai sakoma, kad žmonės žūsta dėl metalo. Dėl aukso įvykdyta daugybė žmogžudysčių. Tačiau mistikai mano, kad aukso dirbiniai ir tiesiogiai veikia žmogaus organizmą – ir ne visuomet teigiamai.
Jeigu moteris nešioja auksinį žiedą ant bevardžio piršto, kuris susijęs su endokrinine sistema, jai gali kilti problemų su kiaušidėmis, antinksčiais ar atitinkamoje pusėje esančiomis pieno liaukomis. Gali atsirasti net nevaisingumas.
Apdorotas auksas taip pat gali išprovokuoti polinkį į savižudybę. Išties – aprašyta nemažai pavyzdžių, kai žmonės atimdavo sau gyvybę dėl prarastų turtų arba priešingai – įsigiję aukso ar auksinių papuošalų.
Aukso „atmintis“
Auksas turi daug magiškų savybių. Reikia būti ypač atsargiems su aukso dirbiniais, kurie jau anksčiau buvo naudoti. Auksas turi savybę kaupti energetinę informaciją, todėl būtinai saugos savo buvusio savininko auros pėdsakus. Jeigu tai buvo problemiškas, ligotas žmogus ar nevykėlis, gali būti, kad neigiama energija persiduos ir naujam brangenybės savininkui.
Kartais, bandydama sutaupyti, motina dukters vestuvėms padovanoja savo vestuvinį žiedą. To daryti nereikėtų, nes kartu su žiedu duktė gaus visą motinos šeimyninio gyvenimo naštą. Geriau nupirkti naują žiedą ir viską pradėti nuo nulio.
Kai kurie žmonės pasilieka mirusio giminaičio auksines dantų karūnėles ir užsako iš jų pagaminti žiedą. Arba priešingai – iš mirusiojo žiedo pasigamina sau dantų karūnėles. Taip elgtis jokiu būdu nereikėtų. Jūs ne tik prisitrauksite buvusio aukso savininko energiją, bet ir galite sunkiai susirgti ar net numirti.
Kartais auksiniai žiedai naudojami juodosios magijos tikslais. Pavyzdžiui, su žiedu atliekamas ritualas, vyrui sukeliantis impotenciją. Dažnai taip elgiasi apgautos žmonos, trokštančios, kad vyras liautųsi lakstęs paskui sijonus.
Valymas, pakrovimas ir dantų gydymas
Neretai magai ir parapsichologai rekomenduoja juvelyrinius dirbinius valyti druska, vandeniu, ugnimi ar užkasti juos į žemę – teigiama, kad tada neigiama energija dings. Tačiau jeigu su kitais metalais šitai suveikia, su auksu – ne visada. Negatyvios energijos gali neišnykti net perlydžius. Dėl to paveldėtas šeimos brangenybes verčiau laikyti dėžutėje, o nešioti tik naujas.
Prieš nešiojimą auksinį žiedą, auskarus ar grandinėlę verta pirma „pakrauti“. Padėkite dirbinį saulėtoje vietoje ir septynis kartus pašnibždomis ištarkite užkalbėjimą: „Aukse, aukseli! Tu turi savyje saulės jėgą. Kaip karalius ir kunigaikščius darei turtingais ir galingais, taip padaryk mane, Dievo tarną (-aitę) (vardas) turtingą ir galingą. Tegul tai įvyksta!“ Kol tarsite užkalbėjimą, įsivaizduokite, kaip aukso dirbinys geria saulės spindulius.
Auksą galima naudoti ir gydymo tikslais. Jeigu skauda dantį, paimkite auksinį žiedą, perverkite siūlu, nuleiskite į stiklainį su vandeniu ir septynis kartus padarykite ratus pagal laikrodžio rodyklę, o tada ištraukite iš stiklainio. Atlikdami ritualą pašnibždomis tarkite užkeikimą: „Kaip tu, aukse, vandenyje nesugendi ir spalvos nepakeiti, taip ir mano dantys tegul negenda ir būna balti ir sveiki“.
Po ritualo likusio vandens neišpilkite. Jeigu nesveiki dantys ar dantenos – skalaukite tuo vandeniu burną.
