Psichologė: „Vedybos iš didelės meilės ne visuomet būna sėkmingos”

Jei vyras keikia savo buvusias moteris, nieko gero neturėtų tikėtis ir nauja jo išrinktoji – ji gali tapti dar viena šios grandinės dalimi. O juk norisi manyti: „Aš geresnė už jo buvusias.” Psichologai įspėja – tokia savimeilė gali skaudžiai nuvilti.

Vedybos iš didelės meilės ne visuomet būna sėkmingos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vedybos iš didelės meilės ne visuomet būna sėkmingos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė („Gyvenimo būdas”)

Jan 27, 2013, 4:53 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 4:19 AM

Kokia ateitis laukia ištekėjus? Norėdama tai sužinoti moteris savo išrinktajam galėtų drąsiai užduoti kelis klausimus. Pirmiausia – kaip vyras sutaria su savo motina, ką jis veikia, apie ką su ja kalba, kaip dažnai bendrauja.

Dar viena svarbi tema, padedanti suprasti vyro charakterį, – kodėl jis išsiskyrė su ankstesnėmis draugėmis ir ką dabar apie tai mano.

– Ar psichologijos mokslas turi atsakymą, kokia šeima bus darni, o kokia ne? – paklausiau vilnietės psichologės-psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

– Šeimos sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių. Pavyzdžiui, jei partneriai ilgai draugavo, jiems yra apie trisdešimt metų, baigė aukštąjį mokslą, yra didelė tikimybė sukurti darnią šeimą.

Taip pat svarbu įvertinti, kaip gyvena jų tėvai. Jei sužadėtinio tėvai nesutaria ir skiriasi, vadinasi, tekėdama už tokio partnerio moteris, kurios tėvai gerai sutaria, įsileistų į savo gyvenimą tam tikros destrukcijos. Ji gali smogti net po daugelio metų.

Motinos vaidmuo labai svarbus. Statistika rodo, kad jei berniuką auklėja vieniša motina, yra didesnė tikimybė, kad užaugęs ir susituokęs jis išsiskirs.

Viena priežasčių – pernelyg didelis prisirišimas prie motinos, mat toks vyras neskiria pakankamai dėmesio savo žmonai ir šeimai.

– Kaip merginai sužinoti, ar vyras gerai elgsis ir po kelerių santuokinio gyvenimo metų?

– Ji turėtų įsitikinti, kaip išrinktasis elgiasi su savo motina. Jei pamatys, kad motina jį lepina, vadinasi, jai taip pat teks tai daryti.

Kai sužadėtinis rūpinasi savo motina, dažnai jai skambina, yra didelė tikimybė, kad jis taip pat bus geras savo žmonai.

Žinoma, kurį laiką jį kamuos vidinis konfliktas, nes teks apsispręsti, kuriai iš dviejų moterų – motinai ar savo žmonai – būtina skirti daugiau dėmesio.

O jei būsimas vyras stengiasi emociškai nusišalinti nuo motinos, ilgainiui jis nusišalins ir nuo savo žmonos, nesvarbu, kad kadaise ją beprotiškai mylėjo. Elgsenos modelis išlieka tas pats.

– Kaip dažnai vyro išrinktoji būna panaši į jo motiną?

– Toks sutapimas gali būti, bet ne šimtu procentų.

Jei sūnus psichologiškai panašus į tėvą, jis gali rinktis moterį, panašią į savo motiną. Jei vyras charakteriu atsigimė į motiną, dairysis tokios žmonos, kuri jokiu būdu nebus panaši į jo motiną, greičiau į tėvą.

Pavyzdžiui, sūnus ekstravertas, o jo tėvas – introvertas, susigūžęs. Toks sūnus gali ieškoti moters introvertės. Todėl išrinktoji gali būti visai nepanaši į motiną, bet panaši į tėvą.

– O kas nutinka, kai jaunuolis renkasi žmoną iš keršto savo motinai?

– Tai rodo, kad skubama nukirsti bambagyslę. Pavyzdžiui, isterikę, emociškai nestabilią motiną turintis vyras renkasi santūrią, subtilią, emocijų nelaidančią, protingą moterį.

Kerštas neduoda naudos. Kad ir kaip būtų keista, vedybos prieš tėvų valią yra pasmerktos žlugti. Pasirodo, įprotis gyventi su tam tikro tipo asmenybe yra galingesnis nei meilė.

Galiu papasakoti tipišką istoriją iš savo praktikos.

Vienos klientės tėvas buvo despotas, bet šeima jautėsi saugi, nes vyras uždirbdavo daug pinigų.

Duktė išsirinko į vyrus poetą, kuris ją suprato, mokėjo paguosti. Bet galų gale ji paliko poetą ir susirado vyrą, turintį despotiškų bruožų, bet sugebantį garantuoti materialinę gerovę. Mano klientei taip buvo saugiau.

Ji nebuvo valdinga moteris, kuriai tiktų globoti vargšą poetą. Ji buvo trapi, todėl geriau jautėsi šalia dominuojančio vyro.

– Ar galima teigti, kad jei motina neužmezga emocinio ryšio su sūnumi iki penkerių metų, jam nesiseks su moterimis?

– Kol kas niekas to nėra paneigęs. Psichologai pripažįsta, kad vaikystėje susiformavę charakterio bruožai turi daug įtakos. Žinoma, tie bruožai gali keistis.

Pavyzdžiui, paauglystėje bruožai gali pasikeisti tiek į gerąją, tiek į neigiamą pusę.

Virsmo galima laukti ir tuomet, kai žmogus lanko psichoterapijos seansus, praplečia savo galimybes ir siekia dvasinio tobulėjimo. Neretai toks poreikis kyla ištikus psichologinei krizei.

Iš esmės vyro gyvenime yra keli svarbūs momentai, lemiantys moters idealą. Tai Edipo fazė vaikystėje ir paauglystė.

– Kas yra Edipo fazė, apie kurią taip mėgsta kalbėti psichoanalitikai?

– Nuo antikos laikų Edipo mitas kalba apie simbolinę tėvažudystę – sūnus sukyla prieš savo tėvą ir jį nužudo, kad galėtų vesti savo motiną.

Kaip galima šį mitą pagrįsti psichologiškai? Yra teorija, tvirtinanti, kad augdamas berniukas vis labiau geidžia motinos dėmesio ir jaučia pavydą tėvui. Tėvas – jo konkurentas.

Šis pasąmonės konfliktas išsisprendžia, jei motina neperžengia tam tikrų ribų ir nepiktnaudžiauja sūnaus dėmesiu, nepradeda jo lepinti ir dievinti.

Noriu pabrėžti, kad šie procesai vyksta sūnaus pasąmonėje. Apsisprendęs, kad turi būti panašus į tėvą, jis tiki, jog ateityje motina vis tiek bus jo. Taip įsisąmoninamas lytinis vaidmuo.

Sulaukus paauglystės daug kas kritiškai pervertinama. Sakyčiau, pirmosios meilės istorijos parodo, kas bus toliau su jaunuoliu, kokias jis rinksis moteris.

– Ar tai reiškia, kad visos jos bus panašios?

– Ne, kiekvienas žmogus – tam tikrų bruožų rinkinys. Paprastai renkamasi pagal kelis bruožus, o kiti gali būti atsitiktiniai arba pasiskolinti iš kitų asmenų.

Pavyzdžiui, mano tėvas – autoritariška asmenybė, mokslinio mąstymo žmogus, pedantiškas, mėgstantis tikslumą ir konkretumą.

Todėl vyrai, su kuriais aš nuolat susidurdavau, taip pat būdavo dominuojantys, savotiški viršininkai, žinoma, toli gražu ne visi pedantai ir ne visi mokslininkai. Jie buvo net kitokio temperamento.

– Ieškodami vienintelės moters, vyrai dabar nevengia eksperimentuoti – vis keičia partneres. Ar tai pasiteisina?

– Įdomiausia, kad daug eksperimentuodami vyrai išsirenka toli gražu ne geriausią variantą. Galimybė rinktis ne visada lemia sėkmę.

– Italijoje trisdešimtmečiai vyrai vis dar glaudžiasi pas savo tėvus. Ši mada skverbiasi ir į Lietuvą. Neretai jauni vyrai tėvų namuose turi kambarį, lovą – pas draugę ir negali pasakyti, kur jų namai. Kodėl?

– Berniukų ir mergaičių auklėjimas Lietuvoje smarkiai skiriasi. Berniukai yra labiau lepinami. Švelniai tariant, lietuviai vyrai bręsta psichologiškai vėliau nei moterys.

Netgi statistika rodo, kad Lietuvoje vyrai yra psichologiškai silpnesni – juos dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai, savižudybės, priklausomybės ligos.

– Ar tai įmanoma pakeisti?

– Jei motinos daugiau reikalautų iš sūnų, būtų geriau. Taip pat būtų gerai, jei jos daugiau bendrautų su sūnumis. Labai dažnai motinos nuoširdžiai kalbasi tik su dukterimis.

Vis dar manoma, kad sūnaus auklėjimu turėtų užsiimti tėvas. Todėl jauni vyrai auga emociškai susikaustę, nemoka bendrauti, nesugeba prisiimti atsakomybės.

– Kodėl vyras, nemėgstantis savo motinos, vis dėlto kartais renkasi į ją panašią žmoną?

– Daug ką lemia atpažinimo jausmas. Sutikus žmogų, kuris psichologiškai panašus į motiną ar tėvą, grįžta vaikystėje patirtas saugumas ir ramybė.

Hormonai taip apdujina smegenis, kad į daugelį dalykų nekreipiama dėmesio. Netgi pamirštama, kad toks žmogus sukelia tuos pačius sunkumus, dėl kurių norėjosi sprukti iš namų.

Kur kas sėkmingiau klostosi gyvenimas, kai mylimoji pasirenkama ne pagal motinos vaizdinį, ne motinos priešingybė, o trečias variantas.

– Gal atsitiktinė pažintis gali būti lemtinga?

– Psichologai atliko eksperimentą: atsitiktinai parinko apie 30 savanorių – moterų ir vyrų. Visi jie buvo nepažįstami, turėjo kažkiek laiko gyventi kartu ir atlikti tam tikras užduotis.

Maždaug pusė jų susidraugavo ir sukūrė šeimas, nors iš pradžių vienas kitam nejuto simpatijos. Tokias šeimas lydėjo darna, jos buvo psichologiškai stiprios.

Tai – pavyzdys, kad rinkdamasis žmoną ne pagal savo motinos įvaizdį vyras sugeba sukurti kur kas tvirtesnę šeimą, nes išvengia klaidų, kurios persekiojo jo tėvus.

– Kodėl romantinė meilė, nors ir labai stipri, greitai išgaruoja?

– Pervertinamas jos vaidmuo. Gyvenimą labiau valdo stereotipai, o ne jausmai. Pradžia gali būti graži, o vėliau vyras vis tiek keršys savo naujai žmonai už tai, kad jį sužeidė motina ar buvusi sutuoktinė.

Kiekviena nauja draugė, meilužė ar žmona turi atkentėti už tai, ką blogai padarė ankstesnė partnerė. Ji neišvengs keršto dozės.

Tačiau ne viskas taip beviltiška. Jei šeimoje vyravo blogi santykiai, po skyrybų vienas sutuoktinis išsineša kerštą širdyje, o kitas – pamoką, kokių klaidų negalima daryti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.