Su vyru gyvename susituokę 21 metus. Auginame du vaikus. Atrodo, gyvenome laimingai, didelių pykčių nebuvo, juo visada pasitikėjau.
Vyras pasikeitė prieš pusmetį: rėkdavo ant manęs, be priežasties, išgėrinėdavo ne namuose, paklaustas, kur buvo, sumeluodavo, kad pas draugus, telefonu kalbėdavo išėjęs iš kambario.
Visa tai virto košmaru, pasidariau įtari, dažnai pykdavomės, nekalbėdavome po kelias dienas, vėliau jis mane stengdavosi įtikinti, kad tikrai nėra ko man nerimauti. Susitaikydavome, bet neilgam, nes vėl tęsdavosi jo gastrolės, telefoniniai pokalbiai, manęs kaltinimas nebūtais dalykais, neaiškus pavydas.
Tačiau viskas išaiškėjo tik dabar. Jis pats prisipažino, kad turėjo kitą moterį, ja buvo susižavėjęs, jie susitikinėdavo, skambindavosi per dieną po keliolika kartų. Kaip supratau, jis nutraukė su ta moterimi ryšius prieš mėnesį.
Vyras prašo, kad neskubėčiau skirtis, leisčiau jam įrodyti, kad jis tikrai pasikeis, teigia, kad tai buvo klaida, dėl kurios gailisi.
Bet man sunku juo patikėti, buvo labai daug melo. Jaučiuosi labai įskaudinta, nepasitikiu juo.
***
Atsako psichologė Karolina Bajoriūnienė
Neištikimybė yra vienas sunkiausių tarpusavio santykių išbandymų. Ji dažnai atsiliepia moters savivertei. Tačiau, kaip ir bet kuris išbandymas, gali ne tik sugriauti, bet ir sustiprinti santykius, iš naujo juos atkurti ir tobulinti.
Kaip elgtis ar kaip jaustis, jums gali pasufleruoti tik vidiniai, asmeniniai pojūčiai. Svarbu ne tik suvokti, ar norite toliau būti kartu su vyru, bet ir tinkamai išgyventi įskaudinimą. Šiuo metu geriausias sprendimas, manyčiau, būtu kreiptis pagalbos į specialistą, su kurio pagalba rasite išeitį iš susidariusios situacijos ir tinkamiausią sprendimą, o taip pat suprasite savo atlaidumo galimybes.
Svarbiausia, nepriimkite skubotų, situacijos išprovokuotų sprendimų, kurie vėliau gali pasirodyti buvę klaidingi. Paprašykite vyro supratimo ir kantrybės laukiant Jūsų apsisprendimo.
Pravartu suprasti ir išsiaiškinti pačios neištikimybės priežastis konkrečiu, subjektyviu jūsų situacijos atžvilgiu. Kadangi neištikimybė (ilgalaikė, su santykių tęstinumu) nėra banalus, tiesiog laikinas „proto užtemimas“. Neištikimybės link buvo judama, ji neįvyksta staiga, spontaniškai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Priežastys dažniausiai yra gilesnės ir atsakomybė tenka ne tik „nusikaltusiajam“.
Jei partneriai sugeba į įvykį pažvelgti kaip į krizinę situaciją ir brandžiai ieškoti galimos išeities, stengiasi nevengti ar neneigti įvykių ir jausmų, o atvirai, atsitolinus nuo asmeninių įsitikinimų išgirsti ir suvokti išsakytas emocijas, jeigu jie randa įvykių priežastį ir pasimoko iš nemalonios situacijos, tai reiškia, kad kartu siekia pilnaverčių santykių ir gali tikėtis gerų rezultatų, kurie paskatins dar didesnį negu buvęs iki problemų atsiradimo pasitikėjimą ir artumo jausmą.
Neretai sėkmingai įveikus krizę partneriai gali būti netgi dėkingi susiklosčiusiai situacijai, kadangi niekuomet nebūna tik „juoda ar balta“, kas tikiu, šiuo metu atrodo visiškai neįmanoma, tačiau tikrai realu.
Neverta kankintis ir griaužtis dėl buvusių įvykių neimant iš jų naudos. Šiuo momentu svarbiausias patarimas jums – atsisukti į save ir atsakyti sau į klausimus: Ar dar likę jausmų partneriui? Ar turiu noro ir jėgų stengtis? Ar galiu jam leisti pasilikti arba ar turiu jį palikti?
Linkiu išmintingai pasinaudoti susiklosčiusia situacija gyvenimo kokybei pagerinti ir stiprybės laikytis sprendimų kuriuos turėsite priimti.
Turite klausimų psichologui? Rašykite mums psichologas@lrytas.lt.
