– Kodėl vis dažniau vaikų turinčios poros ilgam atideda vestuves?
– Ši tendencija populiari dėl kelių priežasčių. Pati santuoka sumenkinta, netekusi vertės, tarsi būti oficialiai susituokus nėra jokia gėrybė.
Daugelį nesusituokusių porų baugina skyrybos, kurios neretai tampa draskymusi dėl turto ir vaikų, sukelia nemažai širdies skausmo.
Žinoma, kai gimsta vaikas, partneriai turi apsispręsti, kokią pavardę atžalai suteiks, kaip bus dalijamasi jo priežiūra ir išlaikymu. Neretai tėvai pasiryžta susituokti tik dėl vaiko gerovės.
Anksčiau buvo savaime aišku, kad šeima – tai įsipareigojimas. Dabar jauni žmonės įsivaizduoja, kad santuoka – tik partnerystė.
Bet dažnai poros patiria, kad santykiai apsunkina gyvenimą, nes atsiranda naujų pareigų. Jos gąsdina poras, todėl ieškoma tinkamo partnerio – tokio, kuris esą tą gyvenimą palengvintų. Tai savotiška iliuzija. Santuoka įpareigoja labiau nei gyvenimas kartu.
– Kodėl dingo gėdos jausmas auginti vaikus nesusituokus?
– Tradicinių šeimų mažai likę – juk jaunoji karta dažniausiai auga nepilnose šeimose. Jeigu tėvai ar seneliai gyvena atskirai, ji nemato pavyzdžio.
Ši tradicija laužoma seniai, dabartinė karta nėra pirmoji, kuri taip elgiasi. Dėl to jaunuoliams santuoka nebeatrodo kaip neišvengiama būtinybė. Jie mato, kad galima auginti vaikus gyvenant nesusituokus arba atskirai.
– Dar prieš kelis dešimtmečius nesusituokusių porų retai pasitaikydavo. Gal anksčiau buvo labiau skiepijama dorovė?
– Prisiminę, kaip prieš pusšimtį ar šimtą metų gyveno poros, įsitikintume, kad moteris su vaikais sunkiai būtų išsivertusi be vyro.
Būdavo santuokų, kuriose moterys labai kentėjo, bet likdavo, nes neturėjo galimybių kitaip pragyventi, užauginti vaikų.
Dabar moterys tapo savarankiškos: kopia karjeros laiptais ir pačios išlaiko vaikus.
