Pagarbos, supratingumo ir dėmesingumo daigai – namuose. Svarbu atsiprašyti ir savo artimiausių žmonių, kai juos įskaudinate, įžeidžiate, apkaltinate, tariate šiurkštų žodį, pakeliate balsą.
To mokomi vaikai nuo tada, kai jie pradeda suprasti, ar gerai, ar blogai pasielgė. Pastabumą, jautrumą aplinkai turėtų ugdyti būtent tėvai, nes jie atsakingi už vaikų auklėjimą.
„Atsiprašau, kad užgavau”, „apgailestauju, kad sulaužiau tavo žaislą” – paprasti, bet veiksmingi žodžiai. Tik tariant juos reikėtų žvelgti į akis. Nereikia didelių scenų ir pasiteisinimų, užtenka pripažinimo, kad pasielgėte netinkamai kito asmens atžvilgiu.
Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, tad jei namuose suaugusieji vienas kito neatsiprašo, negerbia vienas kito, sudėtinga to reikalauti iš vaikų.
Visi apsiperkate maisto prekių parduotuvėse, tad čia praverčia gerai žinomi žodžiai „prašau”, „atsiprašau”, „prašyčiau”, „dėkui”, „ačiū”, „ar galėtumėte?”, „nėra už ką”.
Yra daug nedėmesingų žmonių, kurie judėdami negalvoja apie kitus – kaip jie pasiims prekes, kaip prasilenks.
Kiekvieną kartą prasilenkdami parduotuvėje su kitu asmeniu pažeidžiate jo asmeninę erdvę, tad dera tarti žodį „atsiprašau”.
Jis tinka ir tuomet, kai kas nors ilgai renkasi produktą ir trukdo jums prieiti prie lentynos.
Jei pasiėmėte norimą prekę ir kas nors trukdo grįžti prie vežimėlio, vėl tenka tarti „atsiprašau, norėčiau praeiti”. Nors mandagus žmogus stengsis neužstoti ir palauks, kol pasiimsite prekę, tik tada pats eis prie lentynos.
Nemaloniai pasijuntate ir tada, kai priėjus prie kasos pardavėja ar kasininkė prieš pat nosį padeda lentelę „Kasa uždaryta”. Toks elgesys šiurkštus, taip rodoma nepagarba klientui.
Jei jau pardavėja ar kasininkė tikrai negali aptarnauti ir tik tą momentą susivokė, kad iš anksto nepadėjo apie tai pranešančios lentelės, jai pačiai derėtų ištarti: „Atsiprašau, kasa nedirba. Prašom prieiti prie kitos.”
Miesto ar tarpmiestiniame transporte esate suspausti erdvėje ir nuolat tenka prasilenkti, praleisti ar užleisti vietą kitam asmeniui. Visais atvejais žodis „atsiprašau” būtinas.
Kai norite atsisėsti į kėdę, kuri yra tuščia arčiau lango, tarkite: „Atsiprašau, ar tai laisva vieta?”
Kai norite išlipti artimiausioje stotelėje, žodis „atsiprašau” būtinas, kad jus praleistų šalia sėdintis asmuo.
Be stebuklingo žodžio neapsieisite, jei ką nors netyčia užkliudėte savo rankine, petimi, nešuliu. Nepamirškite atsiprašyti, jei jūsų vaikai spardo priešais sėdinčio asmens kėdę.
Kartą nemaloniai nuteikė vienas iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas įvykis. Ketindami su draugais keliauti traukiniu, specialiai pirkome bilietą važiuoti kupė. Kai įlipome, jau sėdėjo pora vaikinų, kompiuteriais užėmusių visą stalelį, skirtą keturiems asmenims.
Užsisakėme arbatos, tačiau jos nebuvo kur pasidėti.
„Atsiprašau, norėtume pasistatyti arbatos puodelius, ar galėtumėte patraukti kompiuterį?” – tariau vaikinams.
Jie, užuot tarę žodį „prašom”, nutaisė rūškaną veido miną ir tylėdami pastūmė kompiuterį. Labiausiai sutrikdė tai, kad iš skaitomų tekstų buvo galima suprasti, jog tai teisę studijuojantys jaunuoliai – studentai, iš kurių tikrai norisi tikėtis
daugiau pagarbos aplinkiniams.
Visas rytmetys buvo nemalonus ir tuomet, kai autobuse du keleiviai atsisėdo ne į savo vietas.
Kiti atėję griežtai juos privertė pakilti. Šie nė žodžio neburbtelėję, bet nepatenkinti pakėlė kitus keleivius. Galiausiai visi sėdėjo savo vietose, tačiau buvo daug nepasitenkinimo, suirzimo ir nė karto neišgirdau žodžių „atsiprašau”, „prašytume”, „ačiū”.
Dažnai guodžiamasi, kad didmiestyje yra daug žmonių ir niekas nepastebės jūsų elgesio. Tačiau tai turi būti svarbu jums pačiam – juk kiekvienu atveju paliekate įspūdį apie save būtent savo elgesiu.
Tarti „atsiprašau” būtina ir gatvėje kam nors netyčia perėjus kelią. Taip pat ne praleidus žmogaus, o tiesiog prasmukus priešais vos nesusidūrus, užkliudžius skėčiu ar rankine.
Koncerte, teatre, kine, operos ir baleto teatre būtina tarti žodį „atsiprašau”, kai prasilenkiate ir norite atsisėsti į biliete nurodytą vietą. Būtina ir padėkoti, kai kiti atsikelia ir jus praleidžia.
Atsiprašyti būtina ir viešosiose erdvėse – koncertuose ar renginiuose, jei norite prasibrauti pro minią, nes nieko nėra nemaloniau kaip besibraunantys asmenys, neištariantys jokio žodžio.
Atsiprašyti galite gestais, šypsena, kai automobilių stovėjimo aikštelėje netyčia automobilį greičiau pasistatėte ten, kur žmogus jau buvo numatęs vietą savo mašinai.
Darbe yra daug situacijų, kai patiriate įtampą. Pakeliate balsą, kai kada net tuomet, kai esate neteisūs arba užsispyrę laikotės savo nuomonės. Geriau suklysti ir pripažinti nei visuomet vaidinti teisų.
Jei įžeidėte kitą asmenį, pakėlėte balsą, būtina pasakyti „atsiprašau”, „atsiprašau, suklydau”, „atsiprašau, elgiausi taip, nes bijojau”, „atsiprašau, priėmiau tokį sprendimą, nes rėmiausi tokia informacija”.
Jei darbe garsiai skamba jūsų telefonas, turėtumėte atsiprašyti kolegų ir asmeniniais klausimais kalbėti tik išėję iš kabineto.
Jei mažoje patalpoje dirbate keliese ir tenka daug kalbėtis, stenkitės, kad mobiliojo telefono skambutis netrikdytų kolegų. Ir patys stenkitės kalbėti tyliau.
Jei telefonas suskamba restorane, nes jūs pamiršote išjungti garsą, būtina atsiprašyti šalia esančių. Kaip ir sumanius pakilti nuo stalo ir norint paskambinti.
Vis dėlto yra atvejų, kai tik atsiprašymo nepakaks. Jei, pavyzdžiui, priėmimo metu ką nors išvertėte ant stalo, apliejote kitą asmenį vynu ar kitais gėrimais, būtina atsiprašyti ir pasiūlyti padengti drabužio valymo išlaidas.
Tai privalote pasiūlyti ir tokiu atveju, jei važiuodami automobiliu netyčia išpylėte gėrimą ar ledais ištepėte sėdynę.
Jei svečiuose ką nors netyčia sudaužėte jūs ar jūsų artimieji, būtina atsiprašyti ir pasiūlyti sumokėti už tą daiktą. Jei šeimininkai nesutiks, pasistenkite artimiausiu metu ką nors panašaus nupirkti.
Mandagumo taisyklės galioja ir virtualiojoje erdvėje. Internete, kaip ir gyvenime, nederėtų kitų mokyti ar kritikuoti. Geriau savo elgesiu parodykite tinkamą bendravimo modelį.
Kad ir kokia tema bendrautumėte ar dalyvautumėte diskusijoje, gerbkite kito nuomonę.
Nesvarbu, kad gyvenime niekada to asmens nesutiksite, tačiau turite įgyti įprotį iš esmės bet kur ir bet kada elgtis kultūringai.
Kaip derėtų atsakyti į kito asmens tartą atsiprašymą? Geriausia paprastai tarti: „nieko tokio”, „nieko neatsitiko”, „atsiprašymas priimtas”, „prašom”. Nederėtų žvelgti rūsčia mina ar dar blogiau – šiurkščiai tarstelėti: „Tai žiūrėk, kur eini.”
Elkitės mandagiai, nes tai skatina ir kitus elgtis kultūringai. Mandagūs žodžiai daro didesnį poveikį nei nuolatiniai priekaištai, kritika ir pastabos.
Nederėtų kaltinti nederamai besielgiančių – galbūt jie neturėjo tinkamo pavyzdžio. O jūs galite juo būti!
Juk visi nori bendrauti su maloniais žmonėmis, būti pagarbiai priimti, sutikti, išgirsti ir suprasti. Tad pradėkite nuo savęs, nes gerbdami kitus patys sulauksite pagarbos.
Gal atrodo sunkiai įtikima, bet visuomenės elgesio modelį formuoja kiekvieno jo nario nesitaikstymas su šiurkščiu elgesiu ir dėmesingumas šalia esantiems žmonėms.
