Vilniaus universiteto profesorius psichologas Albinas Bagdonas tikino, kad ašaros ne visada būna susijusios su skausmu, liūdesiu ar sielvartu. Jos gali prasiveržti taip pat iš džiaugsmo, tai - nėra verksmas.
„Teisingiau būtų sakyti - iš džiaugsmo byra ašaros, nes tai kraštutinė emocijų išraiška, kai neįmanoma suvaldyti jaudulio", - sakė profesorius A.Bagdonas.
Prasiveržusių ašarų neįmanoma suvaidinti, todėl toks emocijų proveržis visada būna nuoširdus. Toks žmogus gali užkrėsti kitus ašarojimu, todėl greta esantiems asmenims taip pat ima akyse tvenktis ašaros.
Emocijos - viena giliausių psichikos būsenų, turinti universalų jaudinimo mechanizmą. Tiek neigiamos, tiek teigiamos emocijos būna susijusios su tuo pačiu fiziologiniu procesu.
Žmonės verkia dėl fiziologinių ir dėl psichologinių priežasčių. Užklupus sielvartui, pykčiui, nerimui, susitraukia raumenys esantys greta ašarų liaukos, todėl ima riedėti ašaros.
Daugelis asmenų prisipažįsta, kad verkti yra gerai, nes palengvėja. Tai rodo, kad ašaros padeda sugrąžinti emocinę pusiausvyrą", - tikino psichologas A.Bagdonas.
