D.Rockwellas kartu su kolegomis kūrė tokius architektūrinius projektus kaip „Kodak“ teatras Los Andžele, „TED“ teatras Vankuveryje, „JETBLUE“ terminalas Džono F. Kenedžio tarptautiniame oro uoste.
Jis pripažino, kad kurti žaidimų aikštelę taip pat buvo rimtas iššūkis.
Nors įprastos žaidimų aikštelės visame pasaulyje labai panašios: sūpynės, laipynės, čiuožyklos, tvirtovės, yra saugios ir puikiai pritaikytos motorinių įgūdžių lavinimui, menininkui to nepakako. Jis kėlė kur kas rimtesnę užduotį. Ar jos lavina kūrybinius įgūdžius?
Tuo suabejojęs amerikiečių architektas D.Rockwellas net penkerius metus tobulino savo koncepciją, kol pristatė šią naujovę visame pasaulyje. Šiame darbe jam pravertė patirtis, auklėjant savo vaikus ir stebint jų poreikius.
Architektas D. Rockwellas pasakojo, kad neslėpdavo nusivylimo, kai jo vaikus labiau patraukdavo naujo žaislo pakuotė, o ne pats žaislas.
- Kaip kilo mintis apie aikštelę, kurią vaikai galėtų sukonstruoti patys, keisti ją kaip panorėję?
- Mano vaikams dabar 13 ir 11 metų. Bet kai jie buvo mažesni, pastebėjau, kad kartais, gavę naują žaislą dovanų, jie ilgiau žaidžia su jo pakuote nei su pačiu žaislu.
Ši mintis man davė postūmį ieškoti tokių medžiagų ir detalių žaidimų aikštelei, kurios nediktuotų, ką su jomis daryti.
Žinoma, aikštelės kūrimas, tobulinimas, jos bandymai su vaikais užtruko penkerius metus. Per tą laiką vaikai augo, o aš galėjau stebėti, kaip skiriasi jų žaidimas priklausomai nuo jų amžiaus.
- Nors šiuo metu Lietuvoje, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ esančioje „Vaizduotės aikštelėje“ pats nebuvote apsilankęs, bet ne kartą stebėjote, kaip vaikai žaidžia jūsų sukurtose aikštelėse JAV. Ką atradote?
- Pagrindas – dideli, lengvi, įvairiausių formų, bet vienos spalvos blokai ir detalės, iš kurių vaikai gali statyti ką panorėję.
Pirmiausia pasitvirtino mintis, kad vaikams didelį džiaugsmą teikia tai, jog jie gali statyti tikrai didelius dalykus. Stengėmės kurti didelius blokus ir detales, kai kuriuos iš jų įmanoma perkelti ar pritaisyti tik dviese: tai skatina spontanišką vaikų bendradarbiavimą.
Iš pradžių buvau sugalvojęs, kad aikštelės dalys bus įvairiaspalvės. Bet tai nutolino vaikus nuo kūrybos: jie ėmė rūšiuoti detales pagal spalvas, jas kaupti. Todėl palikau vienspalves, aikštelė yra mėlyna.
Mačiau daugybę vaikų visame pasaulyje, žaidžiančių šioje žaidimų aikštelėje. Kai esi suaugęs, lengva pamiršti, kokie vaikai yra išradingi, kuomet žaidžia. Mane labai įkvepia, kai matau, kaip vaikai žaidžia su „Vaizduotės aikštelės“ detalėmis.
- Ko trūksta tradicinėms žaidimų aikštelėms?
- Manau, jos puikios. Jos padeda tobulinti esminius vaikų motorinius įgūdžius. Tačiau aš norėjau sukurti ką nors naujo, kas atliktų funkciją, kurios tradicinės žaidimų aikštelės paprastai neatlieka.
Priešingai nei įprastos laipynės ar sūpynės, vaizduotės aikštelę galima keisti, perstatyti iš naujo, žiūrėti, kas gaunasi, ir į tai reaguoti.
Šios galimybės atliepia daugiau vaiko poreikių. „Vaizduotės aikštelė“ lavina pažinimo gebėjimus ir papildo tai, ką duoda tradicinės aikštelės – galimybes bėgioti, šokinėti ar laipioti.
- Esate tėvas, kaip skatinate savo vaikų kūrybiškumą?
- Nuolat raginu juos dirbti, sieki savo svajonių.
- Kartu su kolegomis sukūrėte tokius architektūrinius projektus kaip „Kodak“ teatras Los Andžele, „TED“ teatras Vankuveryje, „JETBLUE“ terminalas Džono F. Kenedžio tarptautiniame oro uoste ir kitus sudėtingus statinius. Ar žaidimų aikštelė neatrodo mažas iššūkis, nesudėtingas projektas?
- Nesvarbu, ar kuri restoraną, viešbutį, ligoninę ar oro uostą, didžiausias dėmesys visada tenka tarpdisciplininiam bendradarbiavimui, standartų laužymui ir eksperimentavimui su naujomis medžiagomis bei technikomis – šiuos principus lygiai taip pat taikiau, kurdamas vaizduotės aikštelę.
Kaip ir ji, daugelis mano kūrinių yra bendros susibūrimo vietos, kuriose žmonės gali užmegzti kontaktą.
Man svarbu konstruoti kūrybingą aplinką, žadinančią visus pojūčius. Tai tinka taip pat žaidimų aikštelei, tik čia daugiau dėmesio skyriau vaiko vaizduotei ir jos vystymui.
- Ką patartumėte tėvams?
- Vaikai turi būti aktyvūs daugelyje sričių. Jiems reikia mankštinti protą taip pat, kaip ir raumenis.
