Praradęs gyvenimo prasmę vyras irgi norėjo taip pasielgti, bet, laimė, atsidūręs psichiatrijos ligoninėje jis sužinojo apie vieną reabilitacijos centrą.
Praleidęs tame centre 11 mėnesių, vyras pradėjo matyti saulę, užuosti kvapus. Grįžęs į Vilnių, jis pakeitė gyvenamąją vietą, susirado darbą.
Kita laimingoji – Aušra, kurią į reabilitacijos centrą atlydėjo socialiniai darbuotojai. Jai buvo sunku gydytis nuo priklausomybės ligos. Tik įsitraukusi į „12 žingsnių“ programą, kuri taikoma anoniminiams narkotikų vartotojams, moteris suprato, kad serga lėtine nepagydoma liga. Ir jai pavyko pakilti iš bedugnės.
Šios dvi istorijos – tai pavyzdžiai, kaip gelbėjimosi šiaudu ne vienam žmogui tapo projektas „Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija“.
Diskutuodama su reabilitacijos centrų atstovais, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė išgirdo ne vieną tokią istoriją, kuri baigėsi laimingai.
„Mūsų įgyvendinamo projekto tikslas – padėti žmonėms, sergantiems priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, integruotis į darbo rinką, išvengti skurdo, nedarbo ir socialinės atskirties“, – aiškino departamento direktorė I.Juozapavičienė.
Pradėjus įgyvendinti Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus, Lietuvoje buvo užtikrintas trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimas socialinės rizikos asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ir alkoholio vartojimo. Iki tol skiriamų valstybės biudžeto lėšų šioms paslaugoms nepakakdavo.
„Yra įrodyta, kad nutraukus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą mažėja rizikos asmenų socialinė atskirtis, pavojus kitų žmonių saugumui, materialiniai nuostoliai dėl nusikalstamumo, nedarbo, eismo įvykių ir skaudžių nelaimių“, – teigė I.Juozapavičienė.
Projekte dalyvauja 11 partnerių – psichologinės socialinės reabilitacijos (trumpalaikės socialinės globos) įstaigų, kuriose reabilitacijos programa trunka 12–18 mėnesių.
Projektą padeda įgyvendinti 20 psichologų, 19 socialinių darbuotojų, 87 socialinių darbuotojų padėjėjai.
Taip pat svarbi sąlyga yra ta, kad priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų žmogus turi pats norėti keisti savo gyvenimą ir to siekti: į reabilitacijos įstaigą atvykstama savo valia, sąmoningai apsisprendus nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų.
Toks žmogus prisiima atsakomybę už sveikimą ir socialinę psichologinę reabilitaciją. Jis įsipareigoja laikytis reabilitacijos bendruomenės taisyklių ir griežtos dienotvarkės.
Darbas su savimi, savianalizė, naujų įgūdžių ugdymas, konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai, kuriuose dalyvauja psichologai ir socialiniai darbuotojai, – šie metodai skatina sveikti. Reabilitacijos procesą sudaro keli etapai, kurių kiekvienam būdinga vis didėjanti žmogaus atsakomybė, įpareigojimai ir vis mažėjantys apribojimai.
Priklausomybės reabilitacijos centro „Meikštų dvaras“ direktorius Mindaugas Survilas pripažino, kad prieš ketverius metus Lietuvoje pradėtas projektas naudingas visuomenei, nes teikiamas visas paslaugų spektras.
Priklausomybės ligų centre pacientui dažniausiai atliekama detoksikacija. Tačiau to nepakanka, kad jis pasveiktų.
Nustačius priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, vaistų, alkoholio, būtina ilgalaikė reabilitacija, trunkanti metus ir ilgiau.
Per pastaruosius ketverius metus centre „Meikštų dvaras“ reabilitacijos programą sėkmingai baigė 120 žmonių, o iš viso kreipėsi 350. Šiuo metu dar 40 žmonių tęsia šią programą.
Įgyvendinant projektą, šalyje jau 713 asmenų nemokamai buvo suteiktos psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos. Rezultatai pranoko lūkesčius. Planuojama, kad maždaug 28 proc. – 201 asmuo įsidarbins arba toliau mokysis praėjus 6 mėnesiams po pojekto įgyvendinimo. Iki šiol tai pavyko padaryti jau 183 asmenims.
Projektas taip pat paskatino specialistus kelti kvalifikaciją, nes jame dalyvauja licenciją turinčios socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigos. Buvimas socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigoje nėra tuščias laiko gaišimas, tai ne poilsis kaimo turizmo sodyboje, kur žmogus tik leidžia laisvalaikį.
„Mūsų situacija gera. Kad ir kaip keistai skambėtų, lietuviai bent vienoje srityje yra Europos Sąjungos lyderiai. Turime mažiausią psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų skaičių 100 tūkstančių gyventojų. Tai pavyko pasiekti dėl projektų, vykstančių šalyje pastarąjį dešimtmetį“, – sakė M.Survilas.
Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis – viena didžiausių visuomenės sveikatos bėdų. 2014 metais šalyje asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas užregistruoti 246 asmenys.
Pernai dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 81, dažniausia mirties priežastis – apsinuodijimas opioidais.
Projektas įgyvendinamas vykdant 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-03-V priemonę „Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija“. Projektas (NR.VP1-1.3-SADM-03-V-01-001) tęsiamas iki 2015-ųjų rugsėjo 30 dienos.
