Štai vienoje statybos bendrovėje, kur moterys dirba įvairaus rango vadovėmis, sakoma: „Ką čia su moterimis kalbėti?“
Vakaruose tokia frazė net nenuskambėtų, o Lietuvoje moteris ją praryja ir išlemena: „Tikrai, aš nustojau būti moterimi, tapau boba su kiaušais.“ Esą jeigu tapau vadove, nustojau būti moterimi.
Tuo metu vyrai vis dažniau tampa puošeivomis, užleidžia lyderio pozicijas moterims, nebekovoja už pripažinimą.
Susidūrę su sunkumais vis daugiau vyrų tampa silpnąja lytimi. Jei neturi darbo, nepuola dirbti bet kokio, todėl vis sunkesnė našta tenka moteriai.
– Kodėl vyrai moteriškėja?
– Šiuolaikinėje visuomenėje pasidarė nebeaišku, ką vadinti stipriąja lytimi.
Vyrai ėmė domėtis mada ir nebesvajoja nudobti mamuto, kaip darė jų protėviai.
– Ar stileivoms nėra sunkiau patraukti moterų dėmesį?
– Vyrai prisitaikė. Nuo XX amžiaus pradžios moterys išsivysčiusiose šalyse iškovojo daug politinių laisvių, įsitvirtino darbo rinkoje. Atsirado daug moterų, kurios sudarė rimtą konkurenciją vyrams. Šalia tokių moterų gerai jaustis gali tik pasyvūs vyrai.
Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jeigu greta aktyvios moters būtų dar aktyvesnis vyras. Juk dabar niekas nebesvajoja apie vyrą karvedį, kuris eitų kovoti su kaimynais ir grįžtų namo su grobiu.
– Kodėl sumažėjo vyrų karvedžių poreikis?
– Vyriškų vyrų mažėja ir dėl biologinių priežasčių. Moterys vis dažniau renkasi gerokai ramesnį partnerį. Manyčiau, kad tai galima susieti ir su hormoninių kontraceptikų vartojimu. Dėl jų poveikio kinta moters lytinis potraukis, ją ima traukti švelnesni, gležnesni vyrai.
O tuos, kurie nori turėti savo rankose valdžią, visuomenė kartais vadina despotais.
Vadinasi, vyro vaidmens pokyčius lėmė tiek visuomenės lūkesčiai, tiek pasikeitusi moters padėtis darbo rinkoje ir netgi biologinės priežastys. Prie pergalių vyrus įpratino pačios moterys.
– Kokį antspaudą lietuvėms palieka poreikis nuolat varžytis dėl vyrų dėmesio?
– Nemanau, kad tai susiję su poreikiu varžytis dėl vyro. Moterims Lietuvoje būdinga varžytis su kitomis moterimis dėl išvaizdos.
Nevadinčiau to kova už vyrą. Tai greičiau kova su kitomis už savo padėtį. Vakarų Europoje tokios konkurencijos nepastebėsi, nes to neleidžia moters savigarba. Ten moterys anksčiau gavo politines teises, galėjo daryti įtaką sprendimams.
Lietuvos visuomenė ilgai buvo patriarchalinė. Žemės ūkyje svarbesnis vaidmuo atitekdavo vyrui, rankose išlaikančiam plūgą. Moteris buvo laikoma boba, privalančia virti barščius.
