Balsus girdintys žmonės pasidalino savo šiurpiomis istorijomis

Vienas iš dešimties žmonių girdi balsus, kurių niekas kitas negirdi. Kai kuriems tokiems žmonėms balsų girdėjimas sukelia kančias ir nekokias pasekmes. Girdintiesiems balsus diagnozuojama šizofrenija.

 Vienas iš dešimties žmonių girdi balsus, kurių niekas kitas negirdi.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
 Vienas iš dešimties žmonių girdi balsus, kurių niekas kitas negirdi.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 27, 2018, 2:16 PM

Sergantieji šizofrenija britai nusprendė pasidalinti, ką jie savyje girdi. Tokių žmonių Jungtinėje Karalystėje priskaičiuojama 220 tūkstančių.

Kyleʼas

Po kankinančio išsiskyrimo ir darbo netekimo Kyleʼas trumpam paniro į depresiją ir pradėjo girdėti balsą, sakantį, kad jis yra nieko vertas ir dėl to privalantis nusižudyti.

Balsą pirmą kartą Kyleʼas išgirdo prieš dešimt mėnesių. Ir tiek laiko šis balsas nuolat liepia šokti nuo pastatų ir skardžių.

„Buvau labai labai pasimetęs, dėl to, manau, balsas taip lengvai užvaldė ir pradėjo mane kontroliuoti“, – kalbėjo Kyleʼas dokumentiniame filme „Balsai mano galvoje“, rodomame per BBC3 kanalą.

Iš pradžių Kyleʼas niekam neprasitarė, kad girdi balsą. Jis bandė negirdėti balso nukreipdamas savo dėmesį muzika. Tačiau po ilgus mėnesius trukusių kančių Kyleʼas nusprendė išpjauti blogį iš savo galvos. Netekęs bet kokios vilties, peilio ašmenimis jis brūkštelėjo sau už dešinės ausies, ten, iš kur atrodė, kad sklinda balsas.

Netekęs daug kraujo Kyleʼas prarado sąmonę. Kai jis atsigavo, balsas šnabždėjo į ausį: „Tu ką tik nužudei žmogų“. Kyleʼas tuo patikėjo.

Apimtas baimės ir sumišimo Kyleʼas sutikai nepažįstamajai pasakė, kad jis nužudė žmogų, o ši iškvietė policiją. Išsigandęs, kad bus uždarytas, Kyleʼas pabėgo ir paskambino savo mamai.

Kai mama susirado Kyleʼą, jo veidas buvo kruvinas. Jam neliko nieko kito, kaip viską papasakoti apie balsą.

Kyleʼą paguldė į psichiatrinės ligoninės palatą. Ten jis praleido mėnesį.

Kad atsikratytų balso, kuris jam sugriovė gyvenimą, ar bent jau jį pritildytų, šiuo metu Kyleʼas geria vaistus ir dalyvauja terapijoje. Susirado ir naują darbą. Įsidarbino viešbučio tarnautoju.

Daugeliu atvejų pokalbiai su terapeutu apie balsų atsiradimo priežastis gali palengvinti nelaimėlių rūpesčius. Dauguma jų, grumdamiesi su savo vidiniais demonais, gali pasitelkti tokius pat būdus, kokius naudoja nerimo apimti žmonės siekdami nusiraminti priepuolių metu.

Kaip ten bebūtų, Kyleʼas visada turės galvoje randą, atsiradusį nuo susižalojimo peiliu. Ir turės gyventi suprasdamas, kad balsai niekada pilnai neišnyksta.

Emmalina

Emmalinai išslydo iš po kojų virtuvės grindys, kai netikėtai buvo užklupta bauginančio balso. Jis jai sakė: „Kai tu išeisi iš namų, aš tave nužudysiu“.

Niekas kitas to balso negali girdėti. Emmalinos tikinimu, tai yra velnio balsas. Jis Emmaliną kankina kiekvieną akimirką ir įbaugina ją tiek, kad ji bijo išeiti iš namų.

Balsus Emmalina pradėjo girdėti nuo aštuonerių. Paskutinius trejus metus pradėjo su jais kalbėtis.

Emmalina girdi tris balsus – velnio, Katie, savo „artimiausios draugės“, ir mamos. „Katie padėjo man anksčiau išgyventi sunkius laikus“, – teigia Emmalina.

Vaikystėje Emmalina patyrė seksualinę prievartą ir patyčias. Gydytojai teigia, kad traumų patyrimas ankstyvame gyvenimo etape dažnai būna susijęs su balsų girdėjimu ar daugybinės asmenybės sutrikimo išsivystymu.

„Be Katie vaikystėje būčiau neišgyvenusi, – sako Emmalina. – Mano gyvenimas buvo nepakeliamas“.

Tačiau Katie ne visada palaiko Emmaliną. Emmalina prisipažino, kad kartą Katie liepė žaloti save ir trenkti su plaktuku sau per riešus.

Katie dažnai Emmaliną įžeidinėja. Vadina Emmaliną „stora kale“, kai ši valgo. Pripildo galvą rasistinių frazių tais retais atvejais, kai išsiruošia iš namų.

Paskutinėmis dienomis Emmalinai išeiti iš namų iš viso sudėtinga dėl padažnėjusio balso, kurį ji priskiria velniui, girdėjimo. Kalbėdamas baugiu, aukštutiniam socialiniam sluoksniui būdingu akcentu, jis nuolat sako Emmalinai, kad ji žus, jei peržengs slenkstį. Taip pat velnio balsas grasina: „Aš nusvilinsiu tau odą iki kaulų. Aš nutempsiu tave į pragarą. Aš pričiupsiu tave“.

Balso grasinimai tapo tokie gniuždantys, kad Emmalina turėjo palikti savo darželio auklėtojos padėjėjos darbą ir pasitelkti į pagalbą socialinį darbuotoją, kad galėtų suvaldyti ir kontroliuoti situaciją.

Sandy ir Chaz

Šizofrenija dažnai yra klaidingai suprantama. Neseniai Australijos TV šou „You Canʼt Ask That“ (Negali paklausti to) parodė laidą, kurioje kenčiantys nuo šizofrenijos žmonės pasidalino sklandančiais neteisingais jų būklės įsivaizdavimais.

Kankinami šizofrenijos teigia, kad vaistai gali užtildyti balsus. Tačiau kai kurie iš jų tvirtina, kad paūmėjus ligai girdi mirusių giminaičių, negimusių kūdikių ir, kaip ir Emmalina, velnio balsus.

Sandy girdi du balsus – vyrišką ir moterišką.

„Jie kalbėjo tikrai keistu būdu. Tačiau per 10 metų pasikeitė jų tartis. Dabar jie kalba aukštuomenei būdingu akcentu. Jie sako, kokia aš bloga esu, kaip pasibjaurėtinai atrodau, koks pasibaisėtinas mano veidas; kad žmonės prisilietę prie manęs numirtų, kadangi aš juos užkrėsčiau trykštančiu blogiu“, – pasakojo Sandy.

Kitose laidos dalyse buvo rodomi save badu marinantys nelaimėliai, manantys, kad taip jiems liepė daryti Giltinė, o taip pat ir tie, kurie buvo patikėję, jog tapo vyriausybės sąmokslo aukomis. „Pasąmonėje ilgai tikėjau, kad Tony Blairas į kairę mano ausį įdiegė mikroschemą, kad ištrintų visas mano mintis“, – prisipažino Sandy.

Steveʼas pridūrė: „Aš girdžiu balsus visą laiką. Netgi dabar čia. Anksčiau, kai man buvo blogiau, jei aš nedarydavau to, ką liepdavo balsai, jie vis stiprėdavo, stiprėdavo ir stiprėdavo“.

Chaz balso, kurį ji vadina Viktoru, atsiradimas buvo beveik lemtingas.

Viktoras nekviestas Chaz gyvenime įsitvirtino nuo 2013. Ją gąsdino balso reikalavimas niekam apie jį nepasakoti.

Balsas nuolat terorizavo Chaz. Sakė, kad Chaz neturi teisės gyventi ir kad jos kančios pasibaigtų, jei ji nusižudytų. „Tu privalai mirti, – kartą ypatingai įtūžęs reikalavo balsas. – Tiesiog mirk“.

Po aštuonių mėnesių nuolatinių Viktoro raginimų Chaz nušoko nuo tilto.

„Aš daugiau nenorėjau jo girdėti. Norėjau, kad jis išnyktų, – kalbėjo Chaz. – Aš gerai neatsimenu, kas vyko ant tilto. Policija šaukė mano vardą. Aš pasisukau į juos, tada vėl atsigręžiau į tiltą ir persisvėriau per turėklus“.

Dabar buvusi riedlentininkė sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Bandymas nusižudyti Chaz baigėsi sulaužyta pėda, dviem sutrupintais riešais, pažeistais dubens kaulais ir suskilinėjusiu krūtinkauliu.

Chaz vis dar girdi Viktoro balsą. Jis kartais netgi šaiposi primindamas Chaz dieną, kai ji vos nežuvo. Viktoras sako „Aš tave pasodinau į vežimėlį“, ir Chaz savo galvoje girdi šiurpinantį juoką.

Chaz stengiasi neleisti Viktorui kontroliuoti jos gyvenimą. Ji rašo ir deklamuoja eiles apie savo būklę, taip tikėdamasi užtildyti balsą. Taip pat tikisi greitai susirasti mylimąjį.

„Suprantu, kad sunku kam nors būti mano draugu, – sakė Chaz. – Tačiau aš tikrai noriu susitikinėti su žmonėmis. Norėčiau turėti draugę. Tačiau sunku ką nors priversti būti kartu. Baisu sutikti žmogų, kuris nelabai norėtų gyventi kartu visą laiką“, – pridūrė ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.