Moksliniai būdai, kaip padaryti žmones protingesnius

Veiksmingiausios cheminės medžiagos, neretai vadinamos galvos smegenų dopingu, sužadina mąstymo gebėjimus. Bet ar intelektą galėtų padidinti medikamentai, speciali mityba ir dviejų miliamperų elektros srovė?

 Tinkamas gyvenimo būdas sužadina mąstymo galimybes.<br>123rf nuotr.
 Tinkamas gyvenimo būdas sužadina mąstymo galimybes.<br>123rf nuotr.
 Tinkamas gyvenimo būdas sužadina mąstymo galimybes.<br>123rf nuotr.
 Tinkamas gyvenimo būdas sužadina mąstymo galimybes.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Stilius“

Oct 8, 2018, 2:41 PM

Šie klausimai pastaruoju metu jaudina galvos smegenų, atminties, intelekto tyrimo specialistus. Nuo jų nuošalyje nelieka ir žiniasklaidos atstovai, nes šios problemos glaudžiai susijusios ir su jų darbu.

Žurnalistas privalo sukaupti ir apdoroti daug įvairios informacijos. Tad, kaip jie neretai juokauja, „pilkoji masė“ visada turi būti geros formos.

Intelekto ir atminties stiprinimo problemos sprendimo idėja „užsikrėtė“ ir mokslinėmis temomis rašantis vokiečių žurnalistas.

Jis internetu įsigijo pastaruoju metu itin populiarų tapusį modafinilą. Kasdien išgerdavo 200 miligramų tabletę.

Šis medikamentas tampa madingas visoje Europoje. Apie tai byloja internete surengtos dešimties tūkstančių psichiškai sveikų 16–65 m. amžiaus asmenų apklausos rezultatai.

2015–2017 m. penkis kartus iš dalies padidėjo skaičius asmenų, kurie progai pasitaikius pasitelkė šios rūšies medikamentus. Jie siekė didesnių gebėjimų darbe ar studijuodami.

Tokių vartotojų dalis Didžiojoje Britanijoje sudaro 23 proc., Prancūzijoje – 16 proc.

JAV, kur ir prasidėjo vadinamojo galvos smegenų dopingo tendencija, beveik kas trečias vartoja cheminį mąstymo stipriklį.

Į interneto apklausų rezultatus vis dar žiūrima nelabai patikliai. Bet panašūs skaičiai buvo gauti Vokietijoje atlikus išsamų tyrimą.

Jau kuris laikas įvairių dėstomųjų dalykų profesoriai pripažįsta, kad didelė jų studentų dalis prieš egzaminus vartoja modafinilą.

Garsiosios Berlyno „Charite“ klinikos neurologas Carstenas Finke patvirtina, kad receptinis vaistas modafinilas skirtas pacientams, kurie dažnai staiga ir netikėtai užsnūsta.

Sveikiems asmenimis šis preparatas turi veikiausiai bendrą stimuliuojamąjį poveikį – padeda ilgiau išlikti žvaliems.

„Jei būtų priemonė, kuri šimtu procentų pagerina atmintį, ją organizmas pats pasigamintų“, – viltingai sako neurologas C.Finke.

Iš tikrųjų žmogaus organizmas ir nevartojant modafinilo nuolat gamina dešimtis cheminių medžiagų, kurios atgaivina svarbiausio jo organo veiklą.

Tinkamas gyvenimo būdas sužadina mąstymo galimybes. Daugiau judėjimo, geresnė mityba ir pakankamai miego didina protinių gebėjimų galią. Šie trys veiksniai ne tik netiesiogiai veikia galvos smegenis, pavyzdžiui, sužadindami kraujotaką, bet ir netiesioginiu būdu padidina žmogaus galimybes pasiekti pageidautiną rezultatą.

Raumenų aktyvumas sužadina BDNF („Brain-Derived Neurotrophic Factor“ – liet. smegenų neutrofinis veiksnys) susidarymą. Šis proteinas iš esmės yra aktyvus atmintį ir mąstymą lemiančiose srityse, apsaugo galvos smegenų ląsteles ir skatina naujų susidarymą.

Tai, kad neuronai visą gyvenimą gali ataugti ir regeneruotis, tyrėjams tapo žinoma dešimtajame dešimtmetyje. Stimuliuojantis BDNF proteinas priklauso prie pagrindinių suaugusių asmenų neurogenetikos procesų dalyvių.

Išsiaiškinta, kad šį procesą žmogaus fizinę ištvermę ugdantis sportas veikiau paspartina. Tiesa, to nepasakysi apie sunkiosios atletikos šakas.

Magdeburgo (Vokietija) universitetinės klinikos bandymai, kuriems buvo pasitelkti pensinio amžiaus asmenys, pateikė ir staigmenų.

BDNF lygis padidėja po šokių pamokų, o po tradicinės kūno rengybos programos nepastebima jokių pakitimų.

Magnetinio rezonanso tomografo tyrimo nuotraukos byloja: bandymuose dalyvavusiųjų asmenų nervinių ląstelių padaugėjo daugelyje sričių, bet šokėjų – labiau.

„Ko nori gauti galvos smegenys“, – taip vadinasi mitybos ir vėžinių ligų ekspertės Aileen Burford-Mason patarimai. Kanadietės teigimu, bloga mityba turi įtakos galvos smegenų funkcijoms bet kurioje gyvenimo fazėje.

Vaikams reikalingi tam tikri vitaminai ir maistinės medžiagos, kurių turi tik vitamino B12 gausi mėsa, kiaušiniai ir kiti maisto produktai.

Cukrus gali tapti suaugusiųjų galvos smegenų priešu. Iš tikrųjų gliukozė yra svarbiausi galvos smegenų „degalai“: už kiekvieną saldainį organas atsilygina laimės hormonų išsiskyrimu.

Bet nuolat per didelis cukraus kiekis kraujyje paspartina protinių gebėjimų mažėjimą. Studijos rodo, kad perteklinis cukraus kiekis blokuoja enzimą, stabdantį Alzheimerio ligos vystymąsi.

Dėl to glikemijos indeksas (angliavandenių įtaka gliukozės kiekiui kraujyje. – Red.) turi reikšmės pasirenkant mitybą. Būtina žinoti ir stengtis atsisakyti maisto produktų, kurie didina cukraus kiekį kraujyje.

Rupių ruginių miltų duona geriau nei balta, graužti obuolį desertui yra sveikiau negu kramsnoti javainį.

Iki 60 proc. galvos smegenų, neįskaitant vandens dalies, sudaro riebalai. Šiam svarbiam žmogaus organui reikalingos specialios riebalų rūgštys. Pirmiausia – omega-3.

Šių riebalų rūgščių turi šaltųjų vandenų žuvys, tokios kaip lašišos, skumbrės, sardinės ir silkės, taip pat sėmenų, graikinių riešutų ir rapsų aliejus. Motinos pienas kūdikio galvos smegenis aprūpina omega-3 riebalų rūgštimis.

Į kiaušinių trynių sudėtį įeina galvos smegenims naudinga maistinė medžiaga cholinas. Jai liaupsių nešykšti minėta kanadiečių ekspertė A.Burford-Mason.

Nors galvos smegenys sudaro tik du procentus suaugusio žmogaus svorio, jos sunaudoja penktadalį jo energijos. Tik dešimt sekundžių šis sunkiai dirbantis organas sugeba funkcionuoti be deguonies ir gliukozės antplūdžio.

Ir miego metu galvos smegenys negali paprastai ilsėtis. Šios fazės metu organui tenka apdoroti tik gerokai mažiau išorinių dirgiklių.

„Nakties miegas – stiprus smegenų dopingas. Miegant pagerėja duomenų, užduočių kaupimas atmintyje“, – sako Tiubingeno (Vokietija) universiteto Medicinos psichologijos ir elgesio neurobiologijos instituto vadovas Janas Bornas.

Atlikti testai atskleidė, kad eksperimento dalyviai, kuriems po atliktos mokymosi užduoties leido miegoti, ir po ketverių metų ją įsiminė geriau nei tie, kurie negalėjo ilsėtis.

Žmogui dažniausiai pakanka septynių ar aštuonių valandų miego – kiekvienam skirtingai.

Tie, kurie nuolat miega per trumpai, pamiršta daugiau, nei turėtų pamiršti.

Kieto miego metu, kai pirmiausia žemo dažnio delta bangos užplūsta galvos smegenis, giliausiai išsidėsčiusi hipokampo (smegenų žievės dalis. – Red.) struktūra pasikeičia informacija su galvos smegenų žieve – siauru didžiųjų ir mažųjų smegenų sluoksniu.

Hipokampas atlieka per dieną išmoktos ir sukauptos informacijos tarpinės saugyklos funkciją. Galvos smegenų žievė – tai ilgalaikė saugykla.

Tai, kas nesvarbu, per šį pasikeitimą idealiu atveju prarandama.

„Smegenų treniruotė“ – šie žodžiai turi internete 566 000 paieškos rezultatų. Pasiūla didelė – nuo kryžiažodžių ir sudoku, atmintį lavinančių žaidimų iki profesionalių mokymų.

Kaimyninėje Vokietijoje, pavyzdžiui, siūloma protinių gebėjimų aktyvinimo treniruotė.

Bochume (Vokietija) įsikūrusio Rūro universiteto Kognityvinio neuromokslo instituto darbuotojas Erhanas Gencas daugumos protinių gebėjimų aktyvinimo programų naudą laiko ribota.

Jis teigia, esą mokymai nepadeda vieno protinio gebėjimo pakeisti kitu: nuo skaičiavimo įgūdžių pereiti prie kalbinių, nuo geros atminties – iki kūrybingumo.

Kiti ekspertai mano, kad geriau intelektą mažiau treniruoti nuolatinėmis užduotimis, o labiau vadinamąja smalsumo mankšta.

Knyga „Da Vinci formulė. 7 sėkmingi inovatyvaus mąstymo įstatymai“ siūlo pasinaudoti nedideliais verslo konsultanto Jenso Moellerio parengtais drąsą ugdančiais testais.

Pavyzdžiui, bet kokio renginio metu užkalbinti žmogų, kurio nepažįsti, miestą tyrinėti be jo plano ir navigacijos įtaiso, o klausinėjant.

Bet ar suaugęs žmogus gali tapti intelektualesnis?

Žymi intelekto dalis įtvirtinta genetiškai, teigia nauja studija. Tyrėjai atrado 1271 genetinį pokytį, kuris žmogų daro protingą.

Ir ta dalis, kuri tenka socializacijai, formuojama anksti: per dėmesį aplinkiniams, auklėjimą, draugus ir mokyklą. Visi papildomi mokyklos metai intelekto koeficientą (IQ) gali padidinti iki penkių taškų.

O kas toliau?

Mokslas atsisako nuostatos, kad daugelis intelekto rūšių nepriklauso viena nuo kitos.

IQ testo rezultatas gali būti su maža paklaida, nes intelekto sugebėjimai dažnai vertinami pagal amžių.

Bet ar IQ galima padidinti pasitelkus medikamentus ar elektros srovę?

Į šį klausimą pamėgino atsakyti labiausiai pasaulyje cituojamo Didžiosios Britanijos žurnalo „Nature“ darbuotojas Davidas Adamas.

Ketvirtą dešimtį įpusėjęs žurnalistas atliko savo IQ testą. Po to metus tikslingai vartojo modafinilą ir pasitelkė transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) – galvos smegenų stimuliavimo metodą.

Pastarasis bandymas davė kur kas geresnių rezultatų. D.Adamo ir be to aukštas IQ buvo pakilęs dešimčia taškų.

Savo knygoje „Genijaus gebėjimai, kuriuos turime“ šis žurnalistas klausia: „Kodėl tie, kuriems nepasisekė gyvenimo loterijoje, turėtų nesinaudoti galimybe šią spragą užglaistyti pasitelkdami technologiją?“

Brito pavyzdys užkrėtė ir jo kolegą, vokiečių žurnalistą. Jis nuvyko į Gracą (Austrija) pas psichologijos profesorių Rolandą Grabnerį, tyrinėjantį TMS. Tačiau vokiečiui toks bandymas baigėsi ne taip sėkmingai.

43 metų R.Grabneris nori gydyti menkų skaičiavimo gebėjimų mokinius.

„Stimuliacija perkelia galvos smegenis į padėtį „pasirengęs mokytis“, – sako R.Grabneris.

Su kolegomis iš Tryro (Vokietija) jis įvertino 35 bandymus, kuriais mokslininkai tyrinėjo metodų poveikį matematikos ar kalbos įgūdžių kompetencijai.

Bandymuose dalyvavusi grupė, kurios narių galvos smegenys elektros srove buvo stimuliuojamos mokymosi įvykdyti užduotis metu, informacijos sukaupė daugiau.

Tuo metu testo dalyviai, kai jų galvos smegenys buvo stimuliuojamos atliekant užduotis, informacijos sukaupė gerokai mažiau.

Parengė Ona Kacėnaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.