Elektra – į pagalbą sudėtingais atvejais
Elektrofiziologinių tyrimo ir gydymo metodų skyriaus vadovas medicinos biologas Kastytis Dapšys sako, kad nemedikamentiniai gydymo būdai įprastai gelbsti tais atvejais, kai vaistai žmogui nepadeda. Vienas jų – elektros impulsų terapija, kuri taikoma ypač sudėtingais depresijos atvejais, kai žmogui pasireiškia ryškios suicidinės mintys, taip pat kai kuriais šizofrenijos atvejais.
Taikant elektros impulsų terapiją žmogus trumpam užmigdomas. Kad nebūtų traukulių, jam suleidžiama raumenis atpalaiduojančių vaistų – miorelaksantų. Ant galvos uždedami specialūs elektrodai, kuriais atkeliauja elektros impulsai, – taip stimuliuojamos smegenys. Pabudęs žmogus neprisimena, kas su juo vyko – jis tiesiog atsigula, užmiega, o pabudęs grįžta į savo palatą.
„Norėčiau pabrėžti: šis metodas taikomas tik tada, kai išbandyti visi medikamentiniai gydymo būdai. Skirtingose šalyse elektros impulsų terapijos taikymo dažnumas įvairus, tačiau vidurkis – apie 15 proc. gydymo atvejų. Nors šis metodas kai kada vertinamas prieštaringai, tačiau medikamentai taip pat turi šalutinių poveikių, tai cheminės medžiagos, kurios veikia visą žmogaus organizmą. Kai kuriose šalyse šis metodas taikomas depresija sergančioms nėščiosioms – jis neturi neigiamo poveikio vaisiui, o moteris išvengia stiprių vaistų“, – pasakoja K. Dapšys.
Ar taikyti elektros impulsų terapiją, sprendžia gydytojų konsiliumas. „Kai gydantis medikas nusprendžia, kad žmogui skirtos vis didesnės antidepresantų dozės negelbėja, ieškoma alternatyvių gydymo būdų. Jis kviečia konsiliumą – gydytojų konsultacinę komisiją, kurią sudaro keletas gydytojų, taip pat administracijos atstovai. Gydymo komisija sprendžia, ar taikyti šį būdą. Be abejo, būtinas ir paciento sutikimas“, – aiškina specialistas.
Įprastai skiriamas elektros impulsų terapijos kursas, kurį sudaro dešimt procedūrų kas antrą dieną. „Jei tenka didinti impulsų intensyvumą, tai jau teigiamų pokyčių smegenyse požymis. Jei pokyčių nevyksta, reiškia, šis metodas gerų rezultatų neduos. Tokie atvejai labai reti, tačiau jų pasitaiko. Tada gydytojas sprendžia, kokius dar gydymo būdus pasitelkti“, – pabrėžia K. Dapšys.
Jo teigimu, kai kurie pacientai, išbandę šį gydymo būdą, antrąsyk patekę į ligoninę vėl pageidauja būtent jo. Šio metodo poveikis greitesnis nei medikamentų, jis nesukelia neigiamo poveikio sveikatai.
Dar vienas nemedikamentinis psichikos sutrikimų būdas, taikomas Naujosios Vilnios ligoninėje – transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Šis metodas taip pat taikomas gydant medikamentams nepasiduodančius depresijos atvejus ir šizofreniją, ypač tada, kai žmogus susiduria su klausos haliucinacijomis.
„Taikant šį gydymo metodą, žmogui nesukeliamas generalizuotas priepuolis, jis neužmigdomas, nepraranda sąmonės. Magnetinis impulsas pro kaukolę pasiekia smegenis ir veikia jų žievę, nedideles, specifines sritis“, – sako specialistas.
Šis metodas taip pat neturi jokio didesnio šalutinio poveikio žmogaus sveikatai, kai kuriais atvejais gali pasireikšti tik nežymūs veido raumenų trūkčiojimai. Pasak K. Dapšio, šis metodas taikomas šiek tiek rečiau nei elektros impulsų terapija: „Transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija dažniausiai skiriama tada, kai žmogui skirtų vaistų poveikis būna nepakankamas. Tai – tarsi priedas prie antidepresantų, kai liga gydymui sunkiai pasiduoda.“
Jo teigimu, taikant transkranijinę magnetinę smegenų stimuliaciją, prie galvos pridedama speciali magnetinė ritė. Paleidus tam tikro stiprumo elektros srovę, sukeliami magnetinio lauko impulsai, jais veikiamos nervinius impulsus perduodančios smegenų sritys. Šis metodas normalizuoja elektrofiziologinę ir biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse.
Modernios technologijos – tyrimams
Modernios, žmogui nekenksmingos technologijos pasitelkiamos ir atliekant įvairius tyrimus, nustatant ligas, viena jų – elektroencefalografija. „Tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Jei žmogus kartais praranda sąmonę, jį dėl neaiškių priežasčių kankina traukuliai, atlikę šį tyrimą išsiaiškiname, ar smegenyse nėra epilepsijai būdingų pakitimų. Jei jų nėra, reiškia, kad minėtų žmogaus problemų priežastys kitos, galbūt neurologinės ar psichikos problemos“, – aiškina K. Dapšys.
Pasak specialisto, elektroencefalografija – neinvazinis metodas: ant galvos išdėliojami elektrodai, kurie registruoja ritminį bioelektrinį smegenų aktyvumą. Šiam tyrimui atlikti naudojama skaitmeninė aparatūra, kuri padeda nustatyti smegenų skleidžiamų bangų svyravimus, jų dažnį. „Tokie tyrimai gali būti atliekami dažnai, nes jie visai nekenksmingi, pacientui nesukelia jokio pašalinio poveikio. Jei pastebima, kad žmogaus būklė gerėja, reiškia, ir vaistų jam galima skirti mažiau“, – sako pašnekovas.
Dar vienas modernus metodas – galvos smegenų sukeltų potencialų registravimas, kuris dažniausiai naudojamas ankstyviesiems kognityviniams sutrikimams nustatyti. „Šis metodas panašus į elektroencefalogramą, tik tiriant smegenų bioelektrinį aktyvumą žmogui pateikiami ir tam tikri dirgikliai: dažniausiai klausos, regos. Pacientui uždedame ausines, parenkame du skirtingus garsus, vieni pateikiami rečiau, kiti – dažniau. Žmogus gauna užduotį suskaičiuoti retus garsus, į dažnus nekreipti dėmesio. Visa tai fiksuojama elektroencefalogramoje ir tiriama, kaip žmogus atskiria reikšmes, kaip veikia jo darbinė atmintis, dėmesys, reikšmingos informacijos atpažinimas. Vertinama, ar procesai paciento smegenyse nesulėtėję, sprendžiama, ar jose yra pakitimų“, – pasakoja K. Dapšys.
Pasak jo, taikant tokią metodiką galima anksti nustatyti smegenų pakitimus, kurie reiškia demenciją ir leidžia anksčiau pradėti gydymą.
Psichologija ir psichoterapija
Pastaruoju metu kalbama, kad vietoj nemedikamentinių psichikos sutrikimų gydymo būdų dažniau reikėtų taikyti psichologinius, psichoterapijos metodus. Naujosios Vilnios ligoninėje šias paslaugas teikia Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyrius.
Pasak skyriaus vedėjos Ievos Vaskelienės, neretai gydantis medikas prašo atlikti paciento psichologinį įvertinimą. Tam naudojami įvairūs testai, kitos psichologinio tyrimo metodikos. Medikams psichologinis įvertinimas padeda tiksliau nustatyti diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą.
Skyriuje vyksta ir individualios arba grupinės psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos. „Pastaruoju metu stengiamės daugiau dėmesio skirti pacientų šeimoms. Artimieji taip pat būna stipriai paveikti – medicinos psichologų konsultacijos jiems suteikia informacijos, kaip gyventi su susirgusiu žmogumi. Ypač sudėtinga, kai susiduriama su pirmuoju psichikos sutrikimo epizodu, tada šeimos nariai patiria daug streso ir įtampos. Konsultacijos nuolat vyksta Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje. Vaiko tėvai, mokytojai ir kiti artimieji, socialinė aplinka yra labai svarbus resursas psichikos sutrikimus gydant nemedikamentiniais būdais“, – pasakoja I. Vaskelienė.
Reikalingi ir psichoedukacijos užsiėmimai, kur psichologas pasakoja apie ligas, jų prevenciją, suteikia bazinių žinių apie psichikos sveikatą. Tai ypač naudinga žmonėms, turintiems priklausomybių. „Be abejo, panašūs metodai taikomi jau tada, kai žmogus yra stabilesnės būklės, kai ligos simptomai suvaldyti“, – pabrėžia specialistė.
Besigydantiems reikalingi ir bendravimo užsiėmimai, skirti lavintis, paskatinti bendrauti, išsisakyti, sulaukti palaikymo. Veikia ir atsipalaidavimo grupės, kur žmonės mokomi būti čia ir dabar: taikant autogeninę treniruotę, žmogus skatinamas atkreipti dėmesį į savijautą ir savo pojūčius. Tai padeda šalinti nerimo požymius – psichikos sutrikimų turintys žmonės dažnai būna sutrikę, nežino, kaip savarankiškai atsipalaiduoti.
Psichoterapeuto paslaugas skyriuje teikia gydytojas. Pasak I. Vaskelienės, taikomos įvairios psichoterapijos technikos, mokomasi iš gerosios užsienio patirties. Vyksta ir judesio terapijos grupiniai užsiėmimai, kurie padeda žmonėms atsiskleisti, nebijoti parodyti emocijų.
„Stengiamės dirbti kaip komanda, kad į gydymą būtų įtrauktas ir pacientas, ir jo šeimos nariai. Ypač tai svarbu savižudybių prevencijos atveju, nes aiški pagalbos sistema sumažina savižudybės riziką. Nemedikamentinis būdas šiuo atveju ypač svarbus – kalbėdamiesi psichologai išsiaiškina žmogaus situaciją, mato ketinimus, vertina, ar jis turi savižudybės planą, kokioje stadijoje yra. Tai padeda įvertinti riziką“, – aiškina I. Vaskelienė.
Skyriuje dirbantys psichologai ir psichoterapeutai ateityje planuoja teikti ir daugiau paslaugų. Tarp jų – ambulatorines, kur pagalbą galėtų gauti ne tik besigydantys ligoninėje, bet ir visi kiti. „Dirbdami pastebėjome, kad turintiems psichikos sutrikimų labai reikia tęstinių paslaugų. Jei žmogus gerai sutarė su psichologu, jis ir ateityje nori lankytis būtent pas jį. Tiesa, kol kas tai – tik idėja, sunku pasakyti, kada ji bus įgyvendinta“, – sako I. Vaskelienė.
Pašnekovė primena, kad jau dabar skyriaus specialistai nemokamai konsultuoja žmones internetu. Tereikia parašyti laišką adresu konsultacija@rvlp.lt.
