Nevalingai norisi galvoti, kad jei žmonės nepajėgia nutraukti nelaimingų santykių, tai tik iš tingumo. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad nutraukti romantinius santykius labiausiai skatina savanaudiški išskaičiavimai.
Paprastai manoma, kad žmonės palaiko nekaip besiklostančius santykius dėl dviejų priežasčių: arba dėl to, kad į juos investavo pernelyg daug laiko ir emocijų, kad imtų ir kaip niekur nieko juos nutrauktų, arba kad likusiems vieniems jiems būtų blogiau.
Tačiau kai asmuo sprendžia, nutraukti ar ne santykius su mylimuoju, jo argumentai „už“ ir „prieš“ gali būti ir ne tokie savanaudiški, kaip visi mano.
Net kai žmonės nėra ypač patenkinti santykiais, susirūpinimas partnerio išgyvenimais gali skatinti juos toliau palaikyti.
„Kai žmonės supranta, kad jų partneriams santykiai yra nepaprastai reikšmingi, egzistuoja mažesnė tikimybė, kad jie juos paliks, – sako Samantha Joel, kuri Vakarų universitete Ontarijuje, Kanadoje, gilinasi į sprendimų priėmimo plėtojant romantinius santykius ypatybes. – Tas pat galioja ir tiems žmonėms, kurie nėra rimtai įsipareigoję santykiams ar iš viso yra jais nepatenkinti. Apskritai mes nenorime skaudinti savo partnerių ir mums rūpi jų troškimai.“
Joel pirmoji sugalvojo moksliškai patikrinti prielaidą, kad žmonės, spręsdami, nutraukti santykius ar ne, atsižvelgia į savo partnerių jausmus.
Tyrimui pirmiausia atrinko 1348 dalyvius, kurie draugavo ilgiau nei 10 savaičių. Iš jų vėl atrinko 500 dalyvių, galvojančių apie santykių nutraukimą, ir juos stebėjo du mėnesius.
Tyrimo duomenys patvirtino kitų tyrimų išvadas apie įgimtą žmogaus socialumą – spontanišką nusiteikimą padėti kitiems.
Abiejų tiriamųjų grupių atveju buvo nustatyta, kad kuo labiau buvo manoma, jog partneris yra priklausomas nuo santykių, tuo mažiau buvo galvojama nutraukti su juo ryšius.
Nors negalima kategoriškai atmesti ir priešingos galimybės, atrodo, kad už šio socialumo neslypėjo jokie savanaudiški išskaičiavimai. Tyrimo rezultatų negalima paaiškinti nei kaltės jausmu, nei keršto baime, nei nenoru prarasti draugą ar šeimą.
Atrodo, kad svarstydami apie santykių nutraukimą žmonės tikrai nuoširdžiai įvertina, kiek partneris brangina draugystę ir kiek kančių jam sukels jos praradimas.
„Savo tyrimu tvirtai nustatėme, kad žmonės tiek atsižvelgia į savo partnerių jausmus, kad mažai tikėtina, jog galėtų nutraukti santykius su partneriu, kuris pastaruosius labai brangina. Ir tai galioja nepaisant to, kiek patys žmonės yra įsipareigoję vienas kitam, kiek patenkinti romantiniais santykiais, kiek į juos įdėjo laiko ir jausmų ir kokias geresnes alternatyvas turi“, – apibendrindama teigia Joel.
Negalima sakyti, kad savanaudiški veiksniai nevaidina visiškai jokio vaidmens. Tiesiog tyrimu norima pasakyti, kad žmonės atsižvelgia ir į savo partnerio jausmus.
Kol kas neaišku, ar tai tikrai socialaus elgesio pasireiškimo atvejis. Tyrėjai neatmeta galimybės, kad rezultatus galėjo slapta pakoreguoti ir savanaudiški sumetimai, kurių jiems nepavyko sukontroliuoti atliekant tyrimą.
Lieka neatsakytas klausimas, ar nusprendę nenutraukti santykių asmenys tikrai elgiasi socialiau savo partnerių atžvilgiu, ar toks elgesys nėra tik dalis ilgalaikės savanaudiškos strategijos palaikyti santykius tam, kad ateityje iš partnerio išpeštų naudą. Jei tai tikrai socialaus elgesio pasireiškimo atvejis, santykių nenutraukimas dėl kito psichologinės gerovės nebūtinai veda į geresnes pasekmes.
Pirmiausia žmonės gali visiškai klaidingai suprasti savo partnerius ir taip palaikyti santykius, kuriais nė viena pusė nėra patenkinta.
„Tai, ko nežinome, – žmonių suvokimo adekvatumo laipsnis, – sako Joel. – Gali būti, kad žmogus pervertina partnerio įsipareigojimo santykiams rimtumą ir tai, kiek kančių jam sukeltų išsiskyrimas.“
Be to, socialus elgesys gali sukelti nekokių pasekmių. Tai ypač pasakytina apie tuos atvejus, kai neišsipildžiusius santykius lydi gyvenimo džiaugsmo praradimas ir suprastėjusi psichikos sveikata.
Tad nors socialus elgesys gali atrodyti vertas pagyrimo, jis nebūtinai sukelia geresnes pasekmes ir dėl to gali skaudinti abi romantinių santykių puses.
Galiausiai, kaip teigia Joel, „kas nori būti su partneriu, kuris pats nuoširdžiai netrokšta to paties?“
