Aukštasis mokslas ir aukštas spaudimas: ką atskleidžia tragiška studentų psichinė sveikata? (4)

Artėja antrosios metinės, kuomet Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę sukrėtė jauno mediko savižudybės skandalas. Tik po tokio drastiško įvykio pagaliau pradėta rimčiau kalbėti apie medicinos įstaigose vyraujančią įtampą, personalo patiriamą spaudimą bei panašias problemas, kurių rezultatas yra darbuotojų nepasitenkinimas bei krentanti medicininių paslaugų kokybė.

Studentai dažnai jaučia akademinį spaudimą, neigiamai veikiantį jų gerovę bei savijautą.<br> „Pexels.com“ nuotr.
Studentai dažnai jaučia akademinį spaudimą, neigiamai veikiantį jų gerovę bei savijautą.<br> „Pexels.com“ nuotr.

Kęstutis Grumodas

Feb 23, 2021, 2:22 PM, atnaujinta Feb 24, 2021, 9:10 AM

Šis skandalas yra konkretus pavyzdys, iliustruojantis mūsų institucijose vyraujančią toksišką atmosferą ir požiūrį, kuriuo laikoma, jog kreiptis pagalbos yra silpnumo ženklas, o bet koks išreikštas nepasitenkinimas suprantamas kaip verkšlenimas.

Tokį požiūrį galima rasti tiek ministerijose, tiek klestinčiose privačiose įmonėse, tačiau vienas iš sektorių, kuriame ši problema opiausia – aukštosios mokyklos.

Apie įvairias švietimo reformas Lietuvoje kalbama jau ilgai. Prieš pat COVID-19 pandemijos pradžią Vilniaus universitetas (VU) vykdė protesto akciją „Diplomas už Ačių“, kurio metu VU diplomai praeiviams buvo dalinami nemokamai. Tokiu būdu buvo bandoma atkreipti dėmesį į neadekvačias dėstytojų algas bei finansavimo moksliniams tyrimams trūkumą.

2020-ųjų Seimo rinkimuose daugelį nustebinusiai Laisvės partijai buvo klijuojama „dviejų klausimų partijos“ etiketė, tačiau tiek jos lyderiai, tiek pristatyta programa labiausiai pabrėžė reformas švietime. Taip pat verta prisiminti ir jau ilgai vykdomą universitetų jungimo programą, kurios naujausia pasekmė yra praeitą mėnesį įvykęs Šiaulių universiteto virsmas Vilniaus universiteto kamieniniu padaliniu („VU Šiaulių akademija“).

Apie Lietuvos švietime egzistuojančias problemas kalba akademikai, studentai bei parlamentarai, kalba garsiai ir daug. Nepaisant šių kalbų, labai nedaugelis užsimena apie gyvybiškai svarbią problemą – prastą aukštųjų mokyklų studentų psichinę sveikatą.

Kasmet atliekami Lietuvos studentų sąjungos tyrimai apie studentų gerovę rodo tokius pačius rezultatus – daugiau nei pusė studentų patiria stiprų stresą, ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, nemigą ar net valgymo sutrikimus, o depresiją teigia patyrę virš trečdalio tyrimo dalyvių.

Turint galvoje šiuos šokiruojančius skaičius, bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra viena iš labiausiai nuo savižudybių kenčiančių Europos Sąjungos šalių, psichinės sveikatos problemos mūsų šalyje yra nenuginčijamos, tačiau požiūris į jas – vis dar atmestinas.

Lietuva – globalios problemos pavyzdys

Panaši situacija matoma ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių. Jungtinėse Valstijose trys iš penkių studentų patyrė itin žymų socialinį nerimą vien per pastaruosius metus, o virš 40% studentų teigė sirgę itin sunkiomis depresijos formomis.

JAV nacionalinis psichinės sveikatos institutas teigia, jog šalyje savižudybė dabar tapo antra dažniausia studentų mirties priežastimi.

Tyrimas, analizavęs Jungtinės Karalystės studentų depresijos dažnumą tarp 1990-ųjų ir 2010-ųjų atrado, kad apie 30% universitetų studentų patiria depresiją – gerokai daugiau nei bendroji JK visuomenė, nepaisant patogesnės studentų socioekonominės padėties.

Dėl augančio studentų savižudybių kiekio organizacija „Universities UK“ (UUK) 2017-aisiais pradėjo nacionalinę kampaniją psichinės sveikatos universitetuose ugdymui ir nors kai kur siūlomos gairės implementuojamos, nemažai institucijų į jas tiesiog numoja ranka.

2018-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija atliko tarptautinį tyrimą, kurio metu buvo išsamiai analizuojama 14 tūkstančių studentų iš 19 aukštųjų mokyklų, įsikūrusių 8-iose skirtingose šalyse, įskaitant Pietų Afriką, Vokietiją, Meksiką ir kitas.

Šio masinio tyrimo metu buvo nagrinėti šeši dažni ilgalaikiai (išliekantys visą gyvenimą) ir trumpalaikiai (iki 12-os mėnesių) psichinės sveikatos sutrikimai.

Rezultatai stebinti neturėtų: bent vienas trumpalaikis sutrikimas potencialiai galėtų būti diagnozuotas 35% studentų, o ilgalaikis – net 31% studentų. Tyrimo išvadose įvardijama, jog studentų psichinė sveikata yra rimtas iššūkis tiek švietimo institucijoms, tiek vyriausybėms visame pasaulyje.

Karantino aplinkoje siaučiant koronavirusui, vis dažniau kalbama, kad didesnę rolę galėtų atlikti nuotolinės psichologų konsultacijos. Jas organizuoti yra ne tik pigiau, bet tai darant, atsiranda galimybė suteikti profesionalią pagalbą tiems, kuriems ji iki tol buvo neprieinama, pavyzdžiui, žmonėms, gyvenantiems sunkiai pasiekiamose kaimo vietovėse.

Netolimoje ateityje naujoji vyriausybė taip pat planuoja skirti lėšų virš 200 papildomų psichologų etatų Lietuvoje, kas taip pat yra žingsnis teisinga kryptimi. Visgi, nuotolinės ar ne, vien psichologo konsultacijos visų problemų neišspręs, mat tai – gaisrų gesinimas.

Efektyviai bei staigiai juos gesinti yra gyvybiškai svarbu, tačiau dar svarbiau yra suprasti, kodėl apskritai mūsų aukštosiose mokyklose kyla tokie gaisrai. Kol nepakeisime visuomenėje vyraujančio požiūrio, jog prašyti pagalbos yra gėdinga ar, kad kabėjimas šiomis temomis tėra „užgaidos“, gaisrai kils ir toliau. Nelaukime, kol juodai išdegs mūsų edukacijos miškai ir pradėkime užsiimti švietimo kaita dabar.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Autorius yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe.

„Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Tarptautinių jaunimo debatų alumnų asociacija. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga pagal programą „Erasmus+“. Projekto informacinis partneris – lrytas.lt.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.