Tai galimybė praplėsti savo akiratį, užmegzti naujas pažintis ir turėti išskirtinį gyvenimo aprašymą (CV). Juk pagalvokit – tą pačią studijų programą baigia šimtai studentų, kurie vėliau ieškosi darbo, todėl studijuojantis jaunimas turėtų susimąstyti, kuo jie galės išsiskirti darbo rinkoje. Veikla jaunimo organizacijose ir kitose savanorystės srityse gali tapti vienu iš jų privalumų.
Miglė Jonaitytė yra Vytauto Didžiojo universiteto organizacijos „AIESEC“ prezidentė, kuriai priklausymas organizacijai ir savanoriavimas yra tapęs neatsiejama gyvenimo dalimi. Miglė į savo CV jau gali įtraukti vadovavimo patirtį, darbą su organizacijos finansų valdymu ir projektų organizavimu.
– Migle, kaip įsitraukei į savanorystę?
– Mano aktyvi savanorystė prasidėjo nuo 2019 metų, kai įsitraukiau į savanorišką tarnybą Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institute, kad gaučiau papildomų balų stodama į universitetą.
Ši patirtis buvo mano pirmas prisilietimas prie socialinių projektų, tačiau trūko savirealizacijos. Kai pradėjau studijuoti, gavau pasiūlymą prisijungti prie „AIESEC“. Mane suviliojo tai, kad tiesiogiai galėjau prisiliesti prie visų projektų kūrimo.
– Kokios yra tavo pareigos šioje organizacijoje?
– Šiuo metu esu komiteto prezidentė Kauno filiale, mano pareiga užtikrinti, kad komitetas augtų ir evoliucionuoti. Aš kuriu komiteto direkciją ir esu jį reprezentuojantis asmuo. Taip pat koordinuoju komandų vadovus. Žinoma, turiu užtikrinti komiteto finansinį stabilumą.
– Ką tau suteikė ir ko išmokė patirtis „AIESEC“?
– Būdama komandos nare supratau, kaip apskritai yra vykdomi tarptautiniai socialiniai projektai, kaip bendrauti skambinant įmonėms, mokykloms ir paprasčiausiai parašyti formalų laišką. Iš viceprezidentės pozicijos išmokau strateginio planavimo.
O valdant komiteto finansus išmokau daryti apskaitą bei dokumentacijų planą. Galiausiai, kaip prezidentė, išmokau komandos valdymo.
– Kodėl manai, kad tai naudinga kiekvienam jaunam žmogui?
– Manau, tai puikus būdas išbandyti save. Be visų naudingų įgūdžių, kurių išmokau „AIESEC“, atradau savo bendraminčius, susiradau draugų iš užsienio. Taip pat galiu pasakyti, kad „savanorystė yra pakankamai savanaudiškas dalykas, nes darydamas kažkam gerą, pats pradedi geriau jaustis“.
– Ką pasakytum jaunimui nedrįstančiam įsitraukti į organizacijų veiklas?
– Pati buvau gana bailus žmogus ir bijojau naujų iššūkių. Tačiau po šitos patirties atradau savyje vidinę drąsą ir atkaklumą – tiesiog eiti ir daryti dalykus. Nebegalvoju, kad tai ne man ir aš to negaliu. Dabar mano mąstymas – aš galiu ir tai įveiksiu.
Lukas Stravinskas yra aktyvus įvairiose organizacijose jau nuo keturiolikos metų. Pradėjęs nuo mokinių tarybos, vėliau priklausęs Lietuvos moksleivių sąjungai, alytiškis šiuo metu yra Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) pirmininkas. Lukas net neabejoja, kad jaunimo organizacijos prisideda ir prie bendro Lietuvos švietimo gerinimo.
– Lukai, kokios yra tavo, kaip Liberalaus jaunimo organizacijos pirmininko, pareigos?
– Savo pareigas suskirstyčiau į tris sritis – organizacijos atstovavimą, komandos kuravimą ir administracinį darbą. Reprezentavimas – tai dalyvavimas susitikimuose, atstovavimas LLJ Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje bei susitikimai su politikais. Administracinė – būtų įvairių dokumentų ruošimas, o būtent komandos darbo kuravimas – sužiūrėjimas, ar darbai yra atlikti.
– Ką tau suteikė patirtis savanoriaujant?
– Man tai davė bendravimo įgūdžių, darbo komandoje įgūdžių, daug pažinčių. Kadangi turime 24 skyrius visoje Lietuvoje, galiu teigti, kad turiu pažįstamų kiekviename Lietuvos kampelyje. Turėjau galimybė apvažiuoti visą Lietuvą, pabūti užsienyje. Gauti įgūdžiai man padėjo įsitvirtinant darbo rinkoje.
– Kaip manai kokie yra neigiami įsitraukimo į jaunimo organizacijų veiklą aspektai?
– Esu pastebėjęs ne vieną žmogų, kuris „perdega“ ir nebespėja įvykdyti visų savo darbų. Kai kurie žmonės patiria spaudimą tuo pat metu mokytis ir tai pat spaudimą iš tėvų, kad ne visada gali pagelbėti su namų ruoša. Todėl yra labai svarbu atrasti balansą, suprasti kiek laiko gali skirti organizacinėms veikloms.
– Ką pasakytum jaunimui, nedrįstančiam įsitraukti į organizacijų veiklas?
– Duosiu paprastą patarimą – pasiimkite draugą, kad būtų drąsiau. Iš tiesų nematau, kodėl reikėtų bijoti prisijungti, nes visos organizacijos yra atviros visiems. Galiausiai, žmonės yra jų pagrindinis išteklius.
– Kokias problemas įžvelgi Lietuvoje? Ar manai, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) gali jas išspręsti?
– Viena iš problemų – mažas jaunimo įsitraukimas į rinkimus, balsavimą. Daug organizacijų skatina jaunimą balsuoti, rengia tam įvairias kampanijas. Galime pastebėti, kad ta statistika vis gerėja, manau, nevyriausybinės jaunimo organizacijos turi tam įtaką.
Na ir žinoma, NVO sprendžia jaunimo užimtumo problemą, gal tose Lietuvos vietose, kur siūloma mažiau būrelių, NVO tampa ta vieta jaunam žmogui turėti prasmingą laisvalaikį.
– Kaip manai, ar NVO prisideda prie Lietuvos švietimo sistemos gerinimo?
–Manau, kad organizacijos, ypač tokios kaip Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos studentų sąjunga, tiesiogiai prisideda, kad situacija švietimo srityje gerėtų.
Taip pat prisideda ir kitos organizacijos – mes LLJ organizuojame seminarus apie švietimą, ruošiame ir pasiūlymus, kaip gerinti aukštųjų mokyklų kokybę Lietuvoje. Siūlome, kad patekimą į aukštąsias mokyklas lemtų ne tik egzaminų rezultatai, bet ir motyvaciniai laiškai ar interviu.
Įvairios savanoriavimo galimybės Lietuvoje ir užsienyje, bei papildomi 0,25 balo stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas
Galimybių išbandyti save įvairiose veiklose ir prisidėti prie Lietuvos ir pasaulio problemų sprendimo yra begalė. Būdami moksleiviais galite įsitraukti į mokinių tarybą, Lietuvos moksleivių sąjungą bei įvairias kitas organizacijas. Studijuodami pasidomėkite kokias papildomas veiklas siūlo jūsų universitetas.
Taip pat galite išvykti savanoriauti į užsienį su programomis kaip „Erasmus+“ ar į „AIESEC“ savanoriškas ir profesinės programas. Svarbu ir tai, kad savanorystė tam tikrose organizacijose moksleiviams suteikia papildomus balus stojant į aukštąsias mokyklas.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Autorius yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe.
„Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Asociacija „Jaunimo debatai“. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga pagal programą „Erasmus+“. Projekto informacinis partneris – naujienų portalas lrytas.lt.
