Išvadina velnio nešėjais
„Dalis paauglių, kuriuos konsultuoju, priskiria save LGBTQ+ asmenims ir viena vertus, man džiugu, kad jie pakankamai supranta savo lyties tapatumą, jie supranta, kad tai yra buvimas žmogumi, tai nėra liga ar kažkas, ką reikėtų keisti, bet kita vertus, kas ryškėja konsultacijų metu ir tikiu, kad kolegos psichologai irgi su tuo susiduria, tai ilgainiui vis tiek girdisi, kad paauglys pasakoja apie tai, kad jeigu būtų kitoks, gal neturėtų tokių problemų, kokias turi, gal reikia labiau pasistengti, kad situacija pasitaisytų, gal reikia pasikeisti“, – kalbėjo psichologė.
M. Motiejūnė dėstė, kad apie seksualinės orientacijos pakeitimą jaunuoliai pasvarsto nesulaukdami pagalbos – jiems tiesiog siūloma nesidemonstruoti. Tačiau psichologė kartu akcentavo, kad terapijos, kuriomis mėginama keisti seksualinę orientaciją, tik pakenkia: po jų LGBTQ+ asmenys jaučia didesnį polinkį į savižudybę, pasišlykštėjimą savimi, nebegali kurti intymių santykių.
„Kai paaugliai pradeda pasakoti apie savo patirtis, kurias jie pas mane atsineša, pradeda ryškėti tai, kad tai yra paaugliai, kurie ne tik sulaukia atstūmimo iš bendraamžių, <...> bet ir trūksta švietimo pedagogams, suaugusiems žmonėms. Tą patį pasakoja ir mano klientai – jie patyrė patyčias iš mokytojų, iš tėvų, sulaukė atstūmimo maldos namuose, pavyzdžiui, buvo išvadinti velnio nešėjais, satanistais ir panašiai, sulaukė patyčių ir prekybos centruose, kažkokių įžeidžių replikų. Šie paaugliai pasakoja, kad net jeigu ir kreipiasi pagalbos, jie išgirsta, kad nereikia demonstruotis ir nebus problemos“, – dėstė M. Motiejūnė.
Pasak psichologės, „nesidemonstruoti“ siūlantieji neturi pakankamai žinių, ką pasakyti LGBTQ+ asmeniui, susiduriančiam su sunkumais.
„Apmaudu, kad labiausiai pažeidžiama grupė mūsų visuomenėje nesulaukia pagalbos dėl to, nes visuomenei trūksta švietimo“, – apgailestavo M. Motiejūnė.
Pasak jos, kuo mažiau žmonės turi žinių, tuo daugiau atsiranda erdvės mitams.
Nuolatinė įtampa
M. Motiejūnė pasakojo, kad 2019 metais Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūra atliko tyrimą 27 ES šalyse bei Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje. Tyrime dalyvavo 15-17 metų paaugliai, kurie priskiria save homoseksualių, biseksualių, transeksualių ir interseksualių asmenų grupei.
Remiantis Lietuvoje surinktais duomenimis, net 41 proc. apklaustų lietuvių paauglių dažnai arba nuolatos viešoje vietoje jaučia baimę būti užpulti arba įžeisti. Kitose ES šalyse tokius jausmus jaučia 33 proc. asmenų.
„Tai atspindi, jog neturime lytiškumo ugdymo programos. <...> Siūlau pamėginti įsivaizduoti ir savo patirtį prisiminti bei pagalvoti apie vietas mieste, kurios jums atrodo nesaugios, vengiate eiti, gal tai vietos, kurios mažiau apšviestos, gal skersgatvis koks nejaukus, vieta po tilto, ir tuomet siūlau pamėginti pratęsti šį įsivaizdavimą ir pagalvoti, kad, tarkime, šiandien grįžtate į namus, eina vakaras, tuomet užmiegate, atsikeliate ir staiga šių vietų pasidaro tiek daug, kad nebelieka saugių vietų, o išėjus į lauką nebesijaučiate saugūs niekur“, – apie tai, ką patiria LGBTQ+ paaugliai Lietuvoje, kalbėjo M. Motiejūnė.
Be to, psichologė teigė, kad vos 16 proc. paauglių, gyvenančių Lietuvoje, dažnai arba nuolat yra atviri su kitais apie savo homoseksualumą, biseksualumą, transeksualumą, interseksualumą, o tuo metu ES šalyse šis procentas kur kas didesnis ir siekia 47 proc. Be to, anot M. Motiejūnės, 47 proc. Lietuvos paauglių mokyklose slepia savo priklausymą LGBTQ+ asmenų grupei.
„Tai gali reikšti, kad paaugliai turi nuolat slėpti tai, kas jie yra. Gali būti, kad jie susikuria alternatyvius pasakojimus apie save. Pavyzdžiui, kai klausia, kodėl neturi merginos arba vaikino, jie sukuria įtikinamą pasakojimą, kodėl jo arba jos neturi arba gali būti įgudę išsisukti nuo šio klausimo. <...> Tokios tendencijos rodo, kad paaugliui tenka būti nuolatinėje įtampoje mokykloje. Jeigu kūnas streso būsenoje, jis pasiruošęs gintis, kautis, kovoti už savo gyvybę, bet tikrai nėra pasiruošęs mokytis. Tai reiškia, kad mūsų ugdymo sistema ne tik nešviečia paauglių lytiškumo tema, bet ir neleidžia mokytis – jie negali to daryti, nes nesijaučia saugūs“, – apie žalingus psichologinius padarinius kalbėjo M. Motiejūnė.
Tyrimas, be kita ko, parodė, kad neheteroseksalūs jaunuoliai pasižymi 2 kartus didesniu polinkiu į nuotaikos ir nerimo sutrikimus lyginant su heteroseksualiais bendraamžiais.
Anot psichologės, vienas veiksnių, kodėl žmogus mėgina nusižudyti, yra nuolatinis atstūmimo, atskirties jausmas. „Tai, ką mes girdime šiandien iš politikų lūpų, socialinių tinklų, mokytojų kalbų apie tai, jog tu turi keistis, kažkas su tavimi negerai, tai paaugliui pradeda atrodyti, jog jeigu nebūtų jo, nebūtų problemos“, – sakė pranešėja.
Anot jos, tinkamas švietimas gali reikšmingai prisidėti prie homofobijos ir patyčių mokykloje mažinimo.
