Svoris priklauso nuo genų
Žmonės, turintys FTO geną (kitaip dar žinomą storumo genu), yra labiau linkę į persivalgymą, mieliau renkasi kaloringesnį maistą, todėl ir jų svoris dažniausiai yra didesnis. 2007 m. Oksforfo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog individai, turintys dvi šios geno kopijas (o tai yra apie 16 proc. visos Europos populiacijos), vidutiniškai sveria 3 kg daugiau, nei tie, kurie šio geno neturi visai.
Tiesiog daugiau riebalinių ląstelių
Visi žmonės gimsta su tam tikru genetiškai nulemtu riebalinių ląstelių skaičiumi, lemiančių skirtingą kūno svorį. Kai kurie jų turi net dvigubai daugiau nei kiti, o moterys – daugiau nei vyrai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai jų turi 5-6 milijardus. Šis skaičius gerokai išauga brendimo metu, o suaugęs vidutinio kūno sudėjimo žmogus riebalinių ląstelių jau turi apie 25-30 milijardų.
Tačiau kintant svoriui, riebalinių ląstelių skaičius nekinta. Keičiasi tik jų dydis. Numetus vieną ar kitą kilogramą, riebalinės ląstelės susitraukia, priaugus svorio – padidėja. Kiekviena jų gali padidėti net 1000 kartų, o kai ji pasiekia savo dydžio limitą, organizmas akimirksniu sukuria naują riebalinę ląstelę, kurioje ir toliau yra kaupiami papildomi riebalai. Vos tik tokia ląstelė atsiranda, jos jau, deja, bet nebeįmanoma atsikratyti (be chirurginio įsikišimo), todėl ir pats svorio metimas pasidaro gerokai sudėtingesnis.
Medžiagų apykaita taip pat kinta
Priaugus svorio, žmogaus medžiagų apykaita sulėtėja, o šiai sulėtėjus, sulėtėja ir žmogaus kūne vykstantys maisto pavertimo energija procesai. Taip nutikus, atsikratyti papildomų kilogramų tampa gerokai sunkiau.
Be to, medžiagų apykaitos spartą lemia ir tokie veiksniai kaip lytis, amžius, paveldimumas ar turimas raumenų sluoksnis. Didesnis raumenų sluoksnis savo ruožtu lemia ir greitesnę medžiagų apykaitą, nes raumenys yra tankesni už riebalus, tad net ir žmogui ilsintis raumenys reikalauja daugiau energijos nei riebalai. Dėl šios priežasties vyrai, turėdami daugiau raumenų, riebalus degina daug greičiau. Tuo tarpu sulaukęs 40 metų, kiekvienas žmogus po truputį netenka dalies savo raumenų sluoksnio, todėl ir jo medžiagų apykaita atitinkamai sulėtėja, ima augti svoris.
Stresas tukina
Stresinės situacijos didina kortizolio – streso hormono – kiekį organizme, o šis savo ruožtu sukelia angliavandeniais prisotinto maisto poreikį. Taip yra todėl, jog riebūs, perdirbti maisto produktai bei saldumynai gana efektyviai ramina streso hormonus.
Stresas taip pat iššaukia emocinį valgymą, kadangi per didelis kortizolio kiekis lemia ne tik nesveiko maisto poreikį, bet ir per didelį jo vartojimą. Patiriant stresą, norisi užkandžiauti net ir tuomet, kai nejaučiamas alkis.
Taip pat, per didelis kortizolio kiekis kartu lėtina ir medžiagų apykaitą. Dėl to, net ir nepakeitus mitybos įpročių ir laikantis to paties režimo, tačiau patiriant stresą, papildomi kilogramai ima tiesiog kibte kibti. O svarbiausia yra ta, jog toks iš stresinio būvio kylantis antsvoris dažniausiai kaupiasi pačioje netinkamiausiose vietoje – pilvo srityje.
Viršsvoriui įtakos turi ir motinos nėštumas
Jeigu dar prieš pastodama mama turi antsvorio, didelė tikimybė, jog antsvorio turės ir jos vaikas. Taip pat vaiko svoriui neigiamai atsiliepia ir netinkama mamos mityba nėštumo metu. Suvartodama per daug kalorijų, ji paskatina embrioninių audinių peraugimą, vaisiaus hormonų disbalansą, jo virškinimo sistemos trajektorijos pokyčius bei pokyčius tose vaisiaus smegenų dalyse, kurios yra atsakingas už apetito bei energijos eikvojimo ciklus. Dėl šios priežasties jau suaugęs vaikas taip pat gali turėti nesuvaldomą polinkį į nesveiką maistą, tuo pačiu susidurdamas ir su rimtomis antsvorio problemomis.
Daugiau miego – mažiau svorio
Pakankamas miego kiekis suteikia didesnį sotumo jausmą, todėl išsimiegoję žmonės svorį meta efektyviau. Tyrimų rezultatai rodo, jog miego stygius sustiprina nervinius impulsus į smegenis, o šie savo ruožtu skatina maisto poreikį. Miego trūkumas taip pat greitina ir hormonų dauginimąsi, kuris didinti alkio jausmą bei lėtina medžiagų apykaitą.
Svarbus ir sutuoktinio svoris
Svorio priaugimas ar netekimas gali būti užkrečiamas. Mokslininkai yra netgi pastebėję, jog „komandinis“ svorio metimas ženkliai prisideda prie teigiamų rezultatų. Komandą šiuo atveju gali sudaryti draugai, šeima ar bendradarbiai, kurie visi drauge yra motyvuoti ir rimtai nusiteikę mesti svorį. Siekdami šio tikslo kartu, jie kontroliuoja ir palaiko vienas kitą, todėl daug lengviau įgyvendina užsibrėžtus tikslus. Priešingu atveju, jeigu antsvorio problemomis skundžiasi tik vienas šeimos narys, numesti nereikalingus kilogramus jam bus gerokai sunkiau.
Be to, taip pat pastebėta, jog nutukimas yra labiausiai linkęs plisti per socialinius tinklus. Virusai daugina riebalines ląsteles
Tyrimais nustattta, jog kai kurie virusai yra linkę pulti riebalines ląsteles, skatindami jų dauginimąsi ir kartu sąlygodami nutukimą. Tai ypač aktualu amžiuje nuo 8 iki 18 metų.
Pavyzdžiui, adenovirusas 36 (AD36), galintis sukelti kvėpavimo, skrandžio bei kitas infekcijas, yra viena iš galimų vaikų nutukimo priežasčių. Ištyrę 124 vaikus, mokslininkai nustatė, jog net 78 proc. šiuo virusu užsikrėtusių vaikų buvo nutukę. Pastarieji vidutiniškai svėrė 23 kg daugiau nei kiti to paties amžiaus, tačiau AD36 neturintys vaikai.
Nesveikas maistas – tai priklausomybė
Nesveiko maito vartojimas yra lygiai tokia pati priklausomybė kaip rūkymas, alkoholizmas ar narkomanija. Floridos Tyrimų Instituto mokslininkai išsiaiškino, jog mėsainiai, bulvių traškučiai bei įvairūs saldumynai užprogramuoja smegenis reikalauti dar daugiau cukraus, druskos bei kitų nesveikų produktų, o pačios smegenys į šiuos produktus reaguoja lygiai taip pat, kaip reaguotų ir į heroiną. Taigi, priklausymas nuo narkotikų ir nutukimas yra pagrįstas tais pačiais neurobiologiniais mechanizmais.
Ausies infekcija gali padvigubinti nutukimo riziką
Žmonės, kurie maisto skonį jaučia ne taip intensyviai, kaip kiti, yra labiau linkę į nutukimą, kadangi sumažėjęs gebėjimas jausti saldumą ar sūrumą lemia ir didesnį suvartojamo maisto kiekį, o tai jau savaime veda prie nereikalingų kilogramų.
Šiuo atveju visi tie, kurie kada nors yra patyrę ausies infekciją ar turėję problemų su tonzilėmis, mokslininkų teigimu, yra labiau linkę priaugti papildomo svorio. Taip yra todėl, jog infekcijos gali pažeisti skonio nervus, kurie būtent ir lemia maisto pasirinkimus. Remiantis Floridos Universiteto mokslininkų rezultatais, net 62 proc. ausies infekciją kada nors patyrusių žmonių buvo linkę į nutukimą.
Tuo tarpu tonzilių pašalinimas gali būti pasikartojančios ausies, nosies bei gerklės infekcijos ženklas. Apklausus beveik 14 000 žmonių paaiškėjo, jog tie, kuriems vaikystėje buvo pašalintos tonzilės, turi net 40 proc. didesnę riziką nutukti.
Galima būti storu ir sveiku
Viršsvorio turintys, tačiau geros fizinės formos žmonės yra lygiai tiek pat jautrūs širdies ligoms, debeto rizikai, vėžiniams susirgimams ar osteortritui kaip ir normalaus kūno sudėjimo individai. Fizinė forma, o ne kūno svoris, yra esminis faktorius, nulemiantis kiekvieno žmogaus sveikatą, todėl net jeigu ir nepavyksta numesti tų kelių papildomų kilogramų, yra labai svarbu palaikyti formą.
Parengė Miglė Šeikytė
