Kaip atpažinti, kad vaikas vartoja narkotikus?

„Mano vaikas kažkoks nebe toks“, - vis dažniau mamos galvą persmelkia įtari mintis. Rodos, paauglystės „rageliai“ apgludinti, pirmosios meilės kančios pergyventos, tad tėvams beliktų džiaugtis pagaliau suaugančia savo atžala. Tačiau ramybės neduoda pasikeitęs sūnaus elgesys, išvaizda, bendravimas...

Dažnai tėvai negali patikėti, kad jų vaikas jau įnikęs į narkotikus.<br>123rf
Dažnai tėvai negali patikėti, kad jų vaikas jau įnikęs į narkotikus.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 14, 2013, 11:45 AM, atnaujinta Mar 8, 2018, 8:05 AM

„Mano vaikas – ne toks“

„Dažnai tėvai negali patikėti, kad jų vaikas jau įnikęs į narkotikus, - asmenine patirtimi dalijasi Kauno „Naujosios klinikos“ vaikų ir paauglių psichiatrė Jurga Šimaitė. – „Mūsų vaikas – ne toks, jis tikrai nevartoja“ - netgi atlikus kelis tai patvirtinančius tyrimus pyksta tėvai ir neigia jų rezultatus bei stebisi kaip tai galėjo atsitikti. „Jei sužinočiau, tai prilupčiau“ – dažnai išgirstame“. Štai tokių tėvų vaikai pagalbos dažniausiai kreipiasi į draugus, narkotikus, alkoholį.

Kai tėvai sužino, deja, vaikas jau būna „toli pažengęs“. Tačiau iki apsilankymo pas specialistus medikė rekomenduoja šeimoje atlikti nemažai „parengiamųjų darbų“. Kai kurie elgsenos ir būsenos pokyčiai gali kelti įtarimą, tačiau daugelis šių simptomų tinka ir brendimo laikotarpiui. Dėl to, neatsižvelgus į kitas priežastis, neprotinga daryti išvados, jog vaikas vartoja narkotikus. Juk bet koks nepagrįstas įtarimas gali amžiams sugriauti pasitikėjimą tarp vaiko ir tėvų. Paklausta į ką pirmiausia tėvai turėtų atkreipti dėmesį, medikė rekomenduoja dažniau pažvelgti į akis. „Narkotikus vartojančių žmonių vyzdžiai būna susitraukę, visai mažiukai, tačiau tai gali būti ir dėl kitų fiziologinių pokyčių, - kaip nekaltai neužsipulti savo vaiko pataria psichiatrė. – Geriau ilgesnį laiką pastebėkite, kuo užsiima jo draugai, ar neatsirado naujų pažįstamų, apie kuriuos vaikas nenori pasakoti, veskite griežtesnę pinigų apskaitą su konkrečiais įrodymais, kur jie išleidžiami“.

Sunkiau sukontroliuoti išsituokusių porų vaikus – jie pinigų gali gauti tiek iš mamos, tiek iš tėvo, ir puikiai tai nuslėpti. Kita didelė šiandienos problema – emigravusių tėvų atžalos, kurias stengiasi prižiūrėti seneliai, tačiau apie iš užsienio siunčiamus ir nežinia kur išleidžiamus pinigus jie tikrai nesusigaudo. Atostogoms grįžę tėvai, deja, gali rasti jau giliai į narkomanijos liūną įklimpusį savo vaiką, o priklausomo asmens gydymas trunka dvigubai ilgiau negu vartojimas.

„Taigi pirmiausiai reikia būti ne baudžiančiais tėvais, o pagalbą pasiruošusiais suteikti draugais. Nedangstyti vaiko nusižengimų ir nepergyventi „Ką pagalvos aplinkiniai“, o pasirūpinti pagalba savo vaikui, - pataria psichiatrė J. Šimaitė. - Kartais atviras pokalbis tarp tėvų ir vaiko gali daug daugiau pagelbėti, tik reikia turėti kantrybės“.

Narkotikų paragauja net nežinodami

Priklausomybės ligų centre dirbusi J. Šimaitė tvirtina, jog narkotikų pabando ir prie jų pripranta ne tik vaikai iš asocialių, socialiai apleistų šeimų. „Tai – ne taisyklė, nors daugelis linkę taip manyti. Deja, dėl per mažai savo vaikams skiriamo dėmesio, tačiau per „palaidų“ pinigų, ši bėda gali paliesti kiekvieną šeimą, - tikina J. Šimaitė. – Blogiausia, kad paragauti narkotinių medžiagų vaikas gali ir pats nenorėdamas, to net nežinodamas. Pirmieji jų „įpiršimo“ variantai - įvairiausi: narkotikais apipurškiamos paprastos cigaretės, pašto ženklai, jų įdedama į gėrimą, rūkomą kaljaną, saldainius“.

Mūsų šalyje vis didesniais kiekiais gaminamos ir platinamos psichotropinės medžiagos braunasi į mokyklas, jaunimo susibūrimo vietas, nes, norėdami lengvai uždirbti pinigų, juos pardavinėti imasi kas tik nori. Nesigilindami į pasekmes platintojai gudriai suvilioja „nemokamais“ pirmais pabandymais, duoda „į skolą“, už kurią vėliau verčia prekiauti ne tik narkotikais – merginos imasi net intymių paslaugų teikimo. „Pradėję vartoti jaunuoliai nemąsto apie ateitį, savo gyvenimą, sveikatą – jiems tampa svarbi ši minutė ir būtinybė gauti „dozę“, - sako gydytoja. – Arba tiesiog savo poelgiams ieško pateisinimų. Štai tarp paauglių sklando gandai, kad „žolė“ - tai ne narkotikas. Vienas paauglys yra sakęs, kad vartojant kanabinoidus (marihuaną, hašišą, žolę) gerėja atmintis. Teko susidurti su atvejais, kai keli „žolės“ parūkymai baigėsi psichiatrijos ligoninėje. Ten jaunuoliams buvo diagnozuota šizofrenija, teko gydytis apie keletą mėnesių ir keli „nekalti“ dūmai jų gyvenimus pasikeitė visam laikui“. Sklandančios kalbos, jog amfetaminas slopina apetitą, skatina jį vartoti anoreksija sergančias ar perdėtai savo svoriu besirūpinčias merginas.

Ar žmogus vartoja narkotines medžiagas, iš karto sunku pasakyti, tačiau šie požymiai gali rimtai signalizuoti apie bėdą.

Verta susirūpinti, jei jūsų vaikui:

•   Pasireiškia miego sutrikimai: naktį kamuoja nemiga, dieną vaikas mieguistas;

•   Atsiranda dažna ir staiga nuotaikų kaita, agresija;

•   Vaikas negali susikaupti, sunkiai susikoncentruoja, pablogėja atmintis;

•   Vaikas tampa priešiškas, nebendrauja ir dažnai nesilaiko šeimos taisyklių, laiku nepareina namo;

•  Blogiau mokosi, tampa abejingas mokyklai, darbui, seniems draugams;

•   Pradeda praleidinėti pamokas, prastėja pažymiai;

•   Praranda apetitą;

•   Parausta akys, išsiplėtę ar sumažėję vyzdžiai, slogos požymiai;

•   Vaikas nepasako, kur eina, ką veikia, slepia savo buvimo vietą ir užsiėmimus;

•   Atsiranda nauji ir įtartini, keisti draugai;

•   Atsiranda neįprastų kvapų, dėmių ar žymių ant kūno, rūbų;

•   Vaikas dažniau meluoja, švaisto pinigus, nuolat skolinasi.

Jei vaikas jau įnikęs į narkotikus, pastebimas greitas svorio kritimas, blyški oda, ji gali pasidaryti dėmėta, patamsėja paakiai, dreba rankos. Slopinančių narkotikų pavartojęs žmogus atrodo liguistas. Jis išbąla, nerišliai kalba, jo judesiai vangūs, monotoniški, žmogus nereaguoja į šviesą ir kitus dirgiklius. Iš jo burnos sklinda acetoną ar actą primenantis kvapas. Iš slopinančiųjų narkotikų populiariausias heroinas. Visai kitaip atrodo stimuliuojančių narkotikų pavartojęs žmogus - jis tampa labai energingas, aktyvus, gali nemiegoti ar atvirkščiai – pramiegoti kelias paras. Toks asmuo greitai mąsto, kalba, gali tapti net agresyvus. Pastebima, kad jo vyzdžiai išsiplečia ir nuolat kamuoja troškulys. Stimuliatorių grupei priskiriamas amfetaminas („Speed“, ekstazis). Haliucinogeniniai narkotikai labiausiai kenkia psichikai. Apsvaigęs žmogus nebesiorientuoja aplinkoje, jo elgesys nenuspėjamas. Pavartojusiam šių kvaišalų apsiblausia akys, vyzdžiai tampa neskaidrūs.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.