Nuolat įsimylėjęs žmogus jaučia pakylėtą lengvumą, džiaugsmingą sielos ramybę ir neįtikėtiną euforiją. Romantiškas įsimylėjimas išlaisvina žmogų iš abejonių, suteikia gyvenimo pilnatvę, tikslą bei prasmę.
Ilgainiui aistringo įsimylėjimo būsena gali peraugti į aklą pasitikėjimą ir prieraišumą arba priešingai – santykiai nutrūksta. Tačiau kai kuriems žmonėms reikia nuolat būti jausmų ir įsimylėjimo viršūnėje, todėl ilgalaikiai ir tvirti santykiai ne jiems. Nepaisant nesėkmių ir nusivylimų, vėl ir vėl siekia to paties. Kodėl taip įvyksta?
Nepasitiki savimi
Linkę greitai įsimylėti žmonės – dideli svajokliai. Geriausiai jie jaučiasi savo fantazijų pasaulyje.
Anot psichoanalitiko Jeano-Davido Nasio, dažnai tai – nepasitikintys savimi žmonės. Jų manymu, realus gyvenimas – žiaurus ir neteisingas, todėl kelia vien didžiulį nerimą ir baimę. Todėl tie žmonės ir renkasi iliuzijų pasaulį.
Be to, ir santykiuose su kitaisjie linkę matyti ne realų žmogų, o tą herojų, kurį nusipiešė savo vaizduotėje. Tačiau, kai tiktai paaiškėja, kad jų meilės objektas neatitinka idealo, palieka jį ir dairosi naujo.
Bijo prisirišti
Meilės nuotykių ieško ir tie, kuriems reikia stiprių jausmų, išgyvenimų, aistros, taip pat visada jaustis meilės santykių „šeimininkais“. Tas poreikis toks stiprus, kad žmogus negali sustoti.
„Jei įsimylėjusio žmogaus pojūtis ilgainiui nepereina į gilesnį jausmą, vadinasi, tai vienas iš jo psichikos apsaugos mechanizmų. Paprastai tokiu žmogumi nesąmoningai pasinaudoja tie, kurie labai bijo rimtų ir ilgalaikių santykių. Tokius žmones baugina galimybė tapti priklausomais nuo mylimo žmogaus, prisirišti prie jo ir patirti didžiulį skausmą išsiskiriant, jei santykiai nutrūksta“, - paaiškino psichoanalitikė, psichoterapeutė Ksenija Korbut rusų interneto portalui lovecalendar.ru..
Jaučiasi vieniši
Neretai nuolat įsimyli ir tie, kuriems vaikystėje stigo meilės, dėmesio ir artimų žmonių palaikymo. Meilės stygių jie kompensuoja patys įsimylėdami.
„Tokie žmonės dažnai jaučiasi vieniši, palikti, niekam nereikalingi. Jie jaučia tuštumą širdyje. Jie tikisi, kad kitas žmogus duos tai, ko jiems reikia ir trūksta: dėmesį, rūpestį, meilę ir jų gyvenimas bus pilnatviškas ir prasmingas“, - teigė K.Korbut.
Tačiau, anot specialistės, kadangi nei vienas, net jautriausias ir supratingiausias, partneris negali jiems duoti motiniškos meilės, kurios labiausiai ir stigo vaikystėje, nuolat tenkinti visus jo poreikius, gana greitai nusivilia juo.
Todėl nuolatinis įsimylėjimas dažnai tampa ir depresijos priežastimi. Juk kai meilės objektas nepateisina jo lūkesčių ar pradingsta, jam belieka vienatvė ir tuštuma.
*** Psichoanalitikės ir psichoterapeutės Ksenijos Korbut komentaras
Ką reikėtų daryti, norint atsikratyti nuolatinio įsimylėjimo būsenos?
Pirmiausiai reikėtų suprasti to priežastį. Tikėtina, kad jūsų poreikis būti įsimylėjusiu(-ia) atsirado prieš daug metų, dar vaikystėje. Todėl pasistenkite suprasti, kokias nuoskaudas ar nusivylimus jūs dabar mėginate pamiršti nuolat įsimylėdami. Paklauskite savęs: „Ko aš ieškau meilėje? Ko laukiu iš partnerio ir ką gaunu santykiuose su juo?“
Kitas labai svarbus dalykas – pripažinti kito žmogaus realumą. Juk mylėti, vadinasi, pripažinti ir partnerio teisę būti individualiam. Žinia, realus žmogus visados skiriasi nuo to, kurį piešiame savo vaizduotėje. Tik priimdami mylimą žmogų tokiu, koks jis yra, galiea išeiti iš užburto rato bei emocinės priklausomybės ir sukurti harmoningus partnerystės santykius.
Galų gale reikėtų susirasti naują stiprių emocijų šaltinį. Kadangi stiprių emocijų nebuvimas neretai tampa nusivylimo priežastimi. Tada žmogus jaučia nerimo, nusivylimo, beviltiškumo pojūčius. Todėl pamėginkite atrasti ryškių išgyvenimo šaltinių kur nors kitur: aktyviai sportuodami, domėdamiesi menu, dažniau keliaudami.
Parengė Sniegė Pilypienė
