Pagalbinio apvaisinimo tikslai: sveikas vaikas ir kuo mažesnė rizika

Medicinos pasaulis neseniai neteko brito Roberto Edwardso – pagalbinio apvaisinimo technologijų pradininko, už tai įvertinto Nobelio premija. „Turbūt neatsiras jam geresnio paminklo, kaip tai, kad šiemet pasaulyje bus skaičiuojami penki milijonai vaikų, gimusių po tokios procedūros“, – įsitikinęs Jungtinėje Karalystėje žinomas nevaisingumo specialistas profesorius Allanas Templetonas.

Nuo 1978-ųjų, kai atsirado pagalbinio apvaisinimo technologijos, vaikų susilaukė milijonai nevaisingų šeimų visame pasaulyje. Šie metodai tampa vis efektyvesni ir saugesni.<br>„Reuters”
Nuo 1978-ųjų, kai atsirado pagalbinio apvaisinimo technologijos, vaikų susilaukė milijonai nevaisingų šeimų visame pasaulyje. Šie metodai tampa vis efektyvesni ir saugesni.<br>„Reuters”
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Lileikienė („Lietuvos rytas”)

May 26, 2013, 12:59 AM, atnaujinta Mar 6, 2018, 6:36 AM

Lietuvoje viešėjęs A. Templetonas daug metų skyrė nevaisingumui gydyti, jo tyrimams, siekiams, kad šis gydymas padėtų kuo daugiau porų.

Nuo tada, kai R. Edwardsas sukūrė būdą, kaip padėti susitikti vyro ir moters lytinėms ląstelėms, o užsimezgus embrionui jį perkelti į moters įsčias, šio metodo esmė nepakito.

„Tačiau jo rezultatai tampa vis geresni, nes šiandien jau puikiai žinome, kas nevaisingumo gydymą paverčia efektyviu, kas – ne, puikiai žinome ir tai, kada jis saugus, kada – ne“, – kalbėjo profesorius A. Templetonas.

Anksčiau jis yra vadovavęs Aberdyno universiteto Ginekologijos ir akušerijos departamentui, Karališkajai akušerijos ir ginekologijos kolegijai – tai viena įtakingiausių profesinių organizacijų pasaulyje, atsakinga už ginekologų ir akušerių kompetenciją, kvalifikaciją ir jos kėlimą.

– Pagalbinio apvaisinimo metodai neretai sulaukia kritikos, nes dėl to didėja daugiavaisio nėštumo, o kartu – persileidimo, rizika. Ar yra kokių nors pokyčių šioje srityje?

– Pagrindinis dalykas, kurio galime imtis, – iš viso nesukurti sąlygų daugiavaisiam nėštumui.

Ir šia kryptimi jau nuėjo kai kurios pažangios šalys.

Anksčiau, kai buvo pradėti taikyti pagalbinio apvaisinimo metodai, iš tikrųjų buvo linkstama į moters gimdą perkelti ne vieną embrioną, o du, tris, netgi daugiau. Taip buvo tikimasi padidinti nėštumo tikimybę.

Dėl to šalyse, kurios pirmosios pradėjo taikyti pagalbinio apvaisinimo technologijas, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje labai padaugėjo daugiavaisių nėštumų, gimusių dvynių, trynių.

O dabar einama kita kryptimi – kadangi daugiavaisis nėštumas pavojingas, be to, tai nepadidina tikimybės susilaukti sveikų vaikų, raginama į įsčias perkelti tiktai vieną embrioną.

– Kuo pavojingas daugiavaisis nėštumas?

– Kai įsčiose auga trys vaisiai, kyla labai didelė rizika, kad vaikai gims neišnešioti. Trynių mirtingumas įsčiose taip pat didelis. O tie, kurie gimsta, dažnai turi kokią nors negalią. Taigi siekti, kad moteris išnešiotų trynius, – labai netikusi idėja.

Kai kuriose šalyse yra nustatytas limitas – į gimdą perkeliami ne daugiau kaip du embrionai. Bet kai kuriose šalyse tokio limito nėra, ir tai tampa nemenka finansine našta sveikatos sistemai.

Gimusius trynius dažniausiai reikia auginti intensyviosios terapijos skyriuose, juos slaugyti ir prižiūrėti. Jų sveikatai ir vėliau reikia nuolatinio dėmesio. Taigi tryniai nėra tai, ko reikia siekti.

– O dvyniai? Galbūt jie sukelia mažiau rūpesčių?

– Kai įsčiose auga du vaisiai, tai taip pat didina riziką, kad į pasaulį jie pasibels pirma laiko, neišnešioti.

Pavyzdžiui, JAV sveikatos sistemos išlaidos neišnešiotiems gimusiems dvyniams buvo didesnės už bendrą lėšų sumą, išleistą pagalbinio apvaisinimo procedūroms.

Beje, JAV yra šalis, kurioje gimsta daugiausia dvynių ir trynių.

O Skandinavijoje, pirmiausia Suomijoje, medikai pasirinko kitą kelią – į gimdą perkeliamas tiktai vienas embrionas. Dabar jau žinoma, kad tai saugiausias metodas, padedantis susilaukti sveiko vaiko.

– Pagalbinio apvaisinimo procedūros ne visuomet baigiasi sėkme. Atrodytų, kad tikimybė susilaukti vaiko, jeigu į gimdą perkeliamas vienas embrionas, tiktai minimali. Kaip yra iš tikrųjų?

– Kelios didelės pastarųjų metų studijos parodė: į moters gimdą du kartus perkėlus po vieną embrioną – t.y. jeigu pirmajam neįsitvirtinus po kelių mėnesių į įsčias perkeliamas antrasis, prieš tai buvęs užšaldytas, galutinis sėkmės rezultatas bus toks pat, kaip iškart perkėlus du embrionus.

Tačiau perkeliant po vieną išvengiama daugiavaisio nėštumo, moteriai kyla mažiau rizikos.

Kitas dalykas – jeigu įsodiname du embrionus ir jie neprisitvirtina, mes vienu kartu prarandame du. O įsodinant po vieną didėja pastojimo, mažėja nėštumo nutrūkimo tikimybė. Tai gerokai mažesnė našta moters organizmui.

Dėl tokios praktikos Skandinavijoje nebėra daugiavaisių nėštumų, susijusių su pagalbiniu apvaisinimu. Sveikatos apsaugos sistema neturi papildomų išlaidų nėštumo komplikacijoms ar vaiko vystymosi sutrikimams gydyti, todėl tų šalių vyriausybės noriai finansuoja pagalbinio apvaisinimo metodus.

Juk valstybės, kurios atsisako remti nevaisingas šeimas, iš dalies tai daro dėl išlaidų, susijusių su daugiavaisiu nėštumu, ir dvynių bei trynių gimimu.

– Bet dar daugybėje valstybių nevaisingumo gydymas nekompensuojamas. Lietuva – ne išimtis. Ar tai turi įtakos gydymo saugumui, komplikacijų rizikai?

– Pasaulyje yra dar daug šalių, kuriose pagalbinio apvaisinimo metodai pasiekiami tik tiems, kurie gali už juos susimokėti. Vadinasi, daugybė nevaisingų porų lieka iš viso be pagalbos.

Bet jeigu kalbėsime apie šių metodų saugumą, vėlgi susidaro paradoksali padėtis.

Kai valstybė neremia nevaisingumo gydymo ir porai tenka pačiai už viską susimokėti, ji ima spausti medikus, kad jie vienos procedūros metu perkeltų į gimdą kuo daugiau embrionų.

Taip tikimasi maksimalaus rezultato. Patirti vieną procedūrą juk pigiau negu dvi. Bet kartu padidinama komplikacijų tikimybė.

Šalyse, kuriose šiuos metodus remia valstybė, daug rečiau pasitaiko pavojingų komplikacijų. Pavyzdžiui, Japonijoje ar Australijoje moterys pačios atsisako daugiavaisio nėštumo.

Švedijoje net buvo sustabdytas didelis klinikinis tyrimas, kurio dalyvės buvo suskirstytos į dvi grupes – vienoje buvo tos, kurioms į įsčias perkeltas vienas embrionas, kitoje – tos, kurioms perkelti du.

Nutiko taip, kad antroji grupė nesurinko reikiamo tyrimo dalyvių skaičiaus! „Kodėl turime rizikuoti laukdamosi dvynių?“ – klausė moterys.

Daugelis žmonių juk nori vieno sveiko vaiko. Jeigu jiems leistume rinktis – dvyniai arba nieko, žinoma, jie pasirinktų dvynius. Bet jeigu jie galėtų rinktis – vienas vaikas arba dvyniai, pasirinktų vieną.

Daug klausimų be atsakymų

Rūta Nadišauskienė

Profesorė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė

„Problemų, susijusių su pagalbinių apvaisinimo technologijų taikymu Lietuvoje, labai daug. Pirmiausia nėra tinkamos įstatymų bazės, todėl šie gydymo metodai nekompensuojami, jie netaikomi universitetinėse gydymo įstaigose, šiame procese nedalyvauja akademinė bendruomenė.

Šiandien nevaisingumo gydymu užsiima tiktai privačiai dirbantys medikai. Lietuvoje nėra išsamios analizės, registro, kiek tokių procedūrų taikyta, kiek vaikų yra gimę. Nežinome ir to, kiek nevaisingų porų gydytis išvyksta į užsienį – Latviją, Estiją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis.

Apmaudu, nes privalome ir galime jiems padėti, tačiau tokios pagalbos teikimas yra teisiškai nesureguliuotas.

Manau, kad nevaisingumo gydymas, pagalbinės technologijos turi būti taikomos ir universitetinėse įstaigose, kur remiamasi moksliniais įrodymais, mokslo faktais. Mes, profesionalai, esame tam pasiruošę, tačiau tam reikia politinio sprendimo.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.