Žmogus ėmė varstyti Telšių rajono savivaldybės duris, jam esą valdininkai žodžiu paaiškino, kad nėra jokių galimybių išregistruoti iš socialinio būsto žmogaus, nesvarbu, jeigu jis ir negyvena tame bute. Reikalai sprendžiami raštu Nebežinodamas ko griebtis Algis pagalbos kreipėsi į žurnalistus. Gavęs patarimą, kad reikalus su valdininkais reikia spręsti raštiškai, o ne žodžiu, vyras parašė prašymą Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Rašte Algis prašo išregistruoti buvusią žmoną, kuri nebegyvena bute nuo 1988 metų, ir prašo leisti priregistruoti dabartinę žmoną.
Pasirodo, parašyti prašymą lengviau negu jį pristatyti adresatui. Algis papasakojo apie nueitus kančios kelius, kol priregistravo savo raštą. Siuntinėjo nuo vieno pas kitą „Savivaldybės gyventojų priėmimo skyriuje atsisakė iš manęs priimti raštą ir nurodė keliauti į Telšių seniūniją (ten gyventojai gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą. - Autorės pastaba). Kai atvykau į seniūniją, paaiškėjo, kad visai be reikalo. Seniūnijos darbuotoja man paaiškino tą, ką aš ir pats gerai žinojau: kad socialinio būsto savininkė - savivaldybė, tai ji ir tegali spręsti registracijos klausimus“, - papasakojo Algis. Interesantas vėl grįžo į savivaldybės priimamąjį, kur pagaliau iš antro karto buvo priimtas jo raštas ir užregistruotas. Interesantus nervina kavos ritualai „Kodėl iš žmogaus taip tyčiojasi valdininkai, gaunantys algą iš visų mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės? Kad aš jau pensinio amžiaus, tai mane gali vaikyti iš kabineto į kabinetą. Aš dar galiu už save pakovoti ir tai įrodysiu“, - sakė ryžtingai nusiteikęs pilietis. Algis neslėpė, kad jį itin piktina kavos gėrimų ritualai valdiškose įstaigose: „Ir šį kartą, kai vaikščiojau su raštu po savivaldybės koridorius, kvepėjo kava. Užėjau į vieną kabinetą manydamas, kad jo darbuotojai mane pakonsultuos rūpimu klausimu, o gi ten vidury dienos sėdi būrys moteriškių ir geria kavą. Sakydamos: „ne, ne, jūs ne pas mus, neškite savo raštą į priimamąjį“, skubiai išlydėjo mane pro duris“. Viliasi palankaus atsakymo Užregistravęs prašymą, telšiškis šį kartą gaus kompetentingą atsakymą, kaip jam toliau gyventi su dviem registruotomis žmonomis (nes antroji žmona netrukus žada taip pat prisiregistruoti tame pačiame bute).
Socialinių būstų klausimus priklauso spręsti savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus darbuotojai Laimai Ežerskienei, kuri grįžusi iš atostogų imsis Algio reikalų. Eksžmona bet kada gali pasibelsti Kaip paaiškėjo, savivaldybės koridoriuose Algis gerai pažįstamas. Nenorėję prisistatyti pašnekovai dėstė, kodėl vyras nepykęs, kai dešimtmetį gyveno Amerikoje, o visą tą laiką mokesčius už butą Telšiuose esą mokėjusi jo tuometinė žmona. Žinovai tvirtino, kad skyrybų proceso metu butas yra padalintas abiem sutuoktiniams. Ir pats Algis, ir kiti šaltiniai teigė, kad buvusi žmona gyvena Vilniuje, tačiau nuosavo buto neturi. Netekusi darbo, moteris praras tarnybinį būstą ir tuomet neturės kur gyventi. Tokiu kritiniu atveju gali būti, kad moteris nuspręs grįžti į Telšius, kur turi dalį socialinio būsto. Tuomet Algiui tektų bendra virtuve dalytis su dviem žmonomis. Bendras gyvenimas virstų pragaru Lankydamasi socialiniame būste, Telšiuose, Žemaitės gatvėje 21 A, įsitikinau, kad dviem šeimoms ten gyventi būtų neįmanoma. Bute - du kambariai, į miegamąjį patekti galima per svetainę, dalis sienos tarp šių kambarių išgriauta, durų nėra. Akivaizdu, kad tokiame ankštame būste asmeninis dviejų šeimų gyvenimas ne tik, kad būtų neįmanomas, bet virstų pragaru. Bendra virtuvė, bendras tualetas ir dušas. Sunku įsivaizduoti, kaip prie tos pačios dujinės viryklės galėtų triūsti dvi moterys, to pačio vyro žmonos, tik viena buvusi, kita dabartinė. Dėl to Algis ir suka galvą, kaip privatizuoti būstą. Tačiau, pasak jo, privatizuoti negalės tol, kol bute registruota eksžmona, kuri, kaip minėjome, 25 metus čia nebegyvena, tačiau turi interesų į būstą.
Daugybė sąlygų ir komisijų Savivaldybės šaltiniai teigia, kad kiekvienas socialinio būsto registracijos ir privatizavimo atvejis skirtingas, reikia žiūrėti sutartis, nuo kurių daug kas priklauso. Beje, kad socialinį būstą būtų galima privatizuoti turi atitikti trys sąlygos: pirma, būstas turi būti nusidėvėjęs ne mažiau kaip 60 proc., antra, nuomininkas turi būti išgyvenęs ne trumpiau kaip trejus metus ir trečia, Savivaldybei turi būti ekonomiškai nenaudinga jį remontuoti ir laikyti. Tai, kad registruotas žmogus gyvena ar ne socialiniame būste, irgi reikia įrodyti. Pareiškėjo prašymu, sudaroma Telšių butų ūkio komisija, kuri tikrina faktus.
