Bonsai panardina kaunietį į dvasinės ramybės paieškas

Kiekvieną rytą renginių organizatorius kaunietis Paulius Šiupienius pasisveikina su savo numylėtais augalais – bonsais. Už tokį dėmesį miniatiūriniai medeliai jaunam vyrui atsidėkoja vešliais lapais ir suteikia ramybės pojūtį.

Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė

Mar 11, 2014, 6:15 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 12:43 PM

Bičiuliams nereikia ilgai galvoti, ką Pauliui dovanoti gimtadienio ar kita proga. Vyrą labiausiai džiugina gražuoliai bonsai. Šių įspūdingų augalų kerams jis pasidavė dar vaikystėje.

26 metų P.Šiupienius įsitikinęs, kad šie nykštukiniai augalai ne tik papuošia namus. Jie suteikia dvasinės ramybės, išsklaido mintis apie kasdienius rūpesčius. O stori bonsų kamienai simbolizuoja stabilumą ir ilgaamžiškumą.

Kad bonsai žaliuotų, svarbu juos ne tik tinkamai laistyti. Reikia turėti kantrybės, valios, menininko gyslelę ir gėlininko įgūdžių, kad augalai augtų sveiki, išlaikytų proporcijas bei formą.

Bijojo, kad medis nenudžiūtų

Vaikystėje Pauliui bonsai atrodė lyg stebuklingi pasakų augalai, tarsi tikri medžiai, tik stulbinamai maži.

„Namuose augo bonsas, kuriuo labai rūpintis ėmiau bijodamas, kad nenukristų jo lapai, kaip buvo nutikę mano draugo bonsui. Todėl savo medį reguliariai laisčiau, purškiau vandeniu, apžiūrinėjau kiekvieną lapelį“, – pasakojo P.Šiupienius.

Rūpintis šiais medeliais vaiką paskatino ir vienoje knygoje rasta žinia, jog išdžiūvusioje žemėje, ypač vasarą, bonsas gali nudžiūti per vieną dieną.

Užaugęs kaunietis dar labiau susidomėjo bonsais. Jis yra auginęs nykštukines azalijas, kriptomerijas, kiparisus, japoninius ožekšnius ir kitų rūšių bonsus.

Būtini specialūs įrankiai

Šiuo metu P.Šiupieniaus namuose žaliuoja net kelių rūšių fikusiniai bonsai. Kai kuriems iš jų daugiau nei dešimt metų. Visus juos vyras yra gavęs dovanų.

Bonsais plačiai besidomintis renginių organizatorius pabrėžė, jog šiuos neūžaugas medelius svarbu ne tik mokėti auginti, bet ir sugebėti sukurti iš jų meno kūrinį.

„Žodis „bonsai“ kilęs iš Japonijos ir reiškia mažame inde („bon“) augantį augalą („sai“). Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas augalas mažame inde yra bonsas.

Šis pavadinimas slepia gerokai daugiau. Bonsas turi būti tokios formos, kuri pabrėžtų medžio amžių, jo grožį ir charakterį. Be to, jis privalo atitikti kažkokį gamtoje augantį medį“, – aiškino P.Šiupienius.

Ne mažiau svarbu išlaikyti teisingas medelio ir indo proporcijas, parinkti tinkamą gruntą, sugebėti jį persodinti.

Bonsams prižiūrėti reikia specialių įrankių, kitaip sunkiai pavyks sukurti įspūdingą jų formą.

Augalai išsklaido rūpesčius

„Bonsas – išskirtinis augalas, tad jo nereikėtų statyti su kitomis kambarinėmis gėlėmis. Jos bonsą gali užgožti, o tai reiškia nepagarbą šiam augalui“, – įsitikinęs bonsų augintojas.

P.Šiupienius vis dažniau pasvajoja nuvažiuoti į Kiniją. Būtent iš šios šalies maždaug prieš 2 tūkst. metų Hanų dinastijos valdymo metu kilo bonsų auginimo menas.

Kaip spėjama, medelius iš Kinijos į Japoniją atgabeno budistų vienuoliai. Vėliau jie buvo atvežti į Didžiąją Britaniją, iš kurios paplito po pasaulį.

Į bonsų pasaulį paniręs kaunietis norėtų dar daugiau sužinoti apie šių medelių auginimą ir išmokti išgauti dar įvairesnes jų formas. Jį taip pat domina žmonių, kurie pradėjo auginti bonsus, filosofija ir požiūris.

„Bonsai laikomi išminties ir ilgaamžiškumo simboliu.

Iš savo patirties galiu pasakyti, jog žiūrėdamas į šiuos medžius, o ypač juos formuodamas pamirštu kasdienius rūpesčius, į kuriuos visi esame įklimpę, materialius dalykus, prastą nuotaiką. Jie tarsi išlaisvina mintis, suteikia ramybės“, – sakė P.Šiupienius.

Kambaryje auga ne visi medeliai

Norintiems džiaugtis bonsų elegancija reikia išmanyti apie jų priežiūrą. Svarbiausia išsiaiškinti, kurie medeliai gali augti patalpose, o kurie auga tik lauko sąlygomis. Reikėtų atminti, jog nėra tokių spygliuočių bonsų, kurie pakęstų auginimą kambario sąlygomis ilgiau nei 2–3 metus.

Bonsams reikia gero apšvietimo, drėgmės, oro cirkuliacijos. Daugeliui jų rūšių ramybės periodu reikalingas žiemos šaltis.

Auginant bonsus svarbu juos tinkamai laistyti. Nepakankamai laistomi medeliai gana greitai pražūva arba būna stipriai pažeidžiami. Perlaistymas taip pat gali būti rimtų augalo negalavimų priežastimi. Jis gali žūti dėl šaknų puvinio, kitų ligų.

Žemės paviršius vazone turi būti pradėjęs džiūti iki kito laistymo. O laistyti gali tekti ir kas kelias valandas, ir kas savaitę. Tai priklauso nuo oro temperatūros, drėgmės, net vėjo.

Bonsai turi būti genimi, tai padeda juos išlaikyti mažaūgius. Negenimas medelis tampa įprastu medžiu. Bonsų augintojai turi išmanyti ir apie medelių persodinimą. Daugelis medžių persodinami kasmet ar bent jau kas antrus metus. Tai daryti reikėtų pavasarį. Nepersodinti medžiai galiausiai ima lėčiau augti, pradeda silpti.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.