Prancūzė S.Mennesson – viena iš tūkstančių europiečių, kurioms vienintelė galimybė susilaukti vaikų – prašyti kitos moters pagalbos. Neretai jos tenka ieškoti užsienyje.
Daugelyje Europos šalių, tarp jų Lietuvoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje, surogatinė motinystė ir su ja susiję metodai yra uždrausti, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas".
Tai, kad tėvai ir būsimieji jų vaikai bemaž yra beteisiai, ne visada suvokiama. Ir prancūzai sutuoktiniai Mennessonai, prieš dešimt metų susilaukę dvynių, ilgai buvo nepripažįstami savo vaikų tėvais.
Bet dabar Strasbūro Žmogaus teisių teisme jie pasiekė sprendimą, kuris dramatiškai pakeis teisinę praktiką Europoje.
Tai priartins bevaikių porų svajones susilaukti kūdikio. Tereikės panaršyti internete – daugybė moterų JAV, Tailande, Ukrainoje ar Indijoje per agentūras ar ligonines siūlo savo paslaugas – už atlygį išnešioti svetimą kūdikį.
Tokiai moteriai dažnai į gimdą įsodinamas mėgintuvėlyje apvaisintas užsakovės kiaušinėlis. Kartais jis būna apvaisintas sutuoktinio sperma, kartais – donoro. Apvaisintas gali būti ir donorės kiaušinėlis.
Už surogatinės motinos paslaugas Indijoje mokama nuo 25 tūkst. JAV dolerių (65 tūkst. litų), JAV už dvynių išnešiojimą ir išskirtinius būsimų tėvų pageidavimus gali tekti pakloti daugiau nei 100 tūkst. dolerių (260 tūkst. litų).
Pakaitinių motinų rinka patiria pakilimą, teigia Melissa Brisman. Šiai Niujorko advokatei tris vaikus išnešiojo kitos moterys.
M.Brisman – vienos žinomiausių JAV pakaitinių motinų agentūrų vadovė. Jos tikinimu, vis daugėja vaikų, kuriuos pagimdo pakaitinės motinos.
Pasinaudojus šia paslauga vien šiemet pasaulį turėtų išvysti 2 tūkstančiai kūdikių, kurių laukia amerikiečių šeimos. Dar prieš dešimt metų jų buvo tik apie 650.
Niujorko advokatės teigimu, amerikietės pakaitinės motinos itin paklausios tarp pasiturinčių europiečių, ypač gyvenančių Vokietijoje.
Tarp M.Brisman užsakovų iki 75 proc. sudaro heteroseksualios poros, apie 20 proc. – tos pačios lyties ir 5 proc. – vienišių.
Prekyba pagimdytais vaikais – milžiniškas verslas ir Indijoje. Tuo užsiima 3 tūkstančiai klinikų. Šioje šalyje pakaitinės motinos kasmet išnešioja ir pagimdo 2 tūkstančius kūdikių. Beveik pusė užsakovų atvyksta iš užsienio šalių.
Manoma, kad kasmet porą šimtų vaikų pakaitinės motinos pagimdo ir Tailande.
Žiaurią šios rinkos pusę atskleidė du pastarojo meto įvykiai Tailande. Pasaulio visuomenę šokiravo paviešinta mažo berniuko Gammy istorija.
Jį, kaip ir jo seserį dvynę, išnešiojo pakaitinė motina. Bet užsakovai – australas ir jo antroji žmona kinė pasiėmė tiktai sveiką dukterį Pipah, o sūnaus Gammy atsisakė, nes jis gimė turėdamas Downo sindromą.
Praėjus trims savaitėms po šio įvykio policininkai viename Bankoko bute aptiko devynis pakaitinių motinų pagimdytus kūdikius.
Visi jie veikiausiai to paties tėvo – japonų verslininko, sugebėjusio pasprukti iš Tailando. Kai kuriuos kūdikius praėjusiais metais jis jau išgabeno iš šalies.
Vaikai tapo geidžiama preke. Kad taip nebūtų, dėl surogatinės motinystės užsienyje sudarytos sutartys daugelyje Europos valstybių laikomos negaliojančiomis.
Tai reiškia, kad poros gali užsisakyti vaikus užsienyje ar juos pradėti, bet gimusių jų paprasčiausiai nepripažįsta valstybė.
Ši nuostata vokietei Andreai Vogel suteikė daug skausmo. Iš Pietvakarių Vokietijos kilusi moteris jau 26 metus gyvena susituokusi su amerikiečiu Johnu. Daugiau nei du dešimtmečius pora tikėjosi susilaukti palikuonių, bet trys pagalbinio apvaisinimo procedūros buvo nesėkmingos.
Internete A.Vogel aptiko agentūrą, padedančią susirasti pakaitinę motiną. Vokietei buvo pasiūlyta draugiška, miela, santūri ukrainietė. Ji prieš dvejus metus pagimdė užsieniečiams sūnų, kurį laiminga šeima pavadino Benediktu.
A.Vogel sutuoktinis atitinkamoje JAV institucijoje įregistravo mažylį kaip savo sūnų ir su šeima grįžo į Vokietiją.
Bet berniukas nebuvo įteisintas. Civilinės metrikacijos biuras atsisakė pripažinti tėvystę ir Benediktą įtraukė į kategoriją vaikų, neturinčių tėvų.
Nuo to laiko sutuoktiniai kariauja su valdininkais ir teismais. Įdomiausia, kad pagal JAV įstatymus Andrea ir Johnas yra laikomi Benedikto tėvais, o Vokietijoje jie neturi net rūpybos sūnumi teisių.
Bet pasitaiko kur kas liūdnesnių atvejų. Neretai užsienyje tėvais tapusios poros negali grįžti į tėvynę. Štai vienai dvynių susilaukusiai šeimai iš Bavarijos teko daugiau nei dvejus metus laukti Indijoje, kol vaikams buvo suteikti dokumentai, leidžiantys patekti į Vokietiją.
Vokietijoje gyvenanti Theresa Berger ir jos vyras yra biologiniai dvynių tėvai. Vaikai gimė JAV, tačiau neturi vokiškų dokumentų.
Šiems vaikams jau metas lankyti mokyklą. Tad motina išdrįso kreiptis į civilinės metrikacijos biurą ir paprašyti dvynių gimimą patvirtinančių dokumentų, kitaip tariant, tėvystės pripažinimo.
„Nerimauju, kas dabar bus“, – prisipažino Th.Berger.
Kilus įtarimui, kad vaikus galėjo išnešioti ne motina, o trečias asmuo, gali būti neišduoti jų gimimą patvirtinantys dokumentai, nes tai prieštarauja šalies tvarkai.
Norėdami apsukti aplink pirštą valdžios įstaigas kai kurie tėvai griebiasi keistų veiksmų. Pavyzdžiui, advokatas Axelis Hoperis atstovavo moteriai, kuri iš gimtinės į Ukrainą išvyko su pririšamu pilvu, o atgal grįžo su vaiku.
Kilus įtarimui paaiškėjo, kad vokietė pasinaudojo pakaitine motina. Advokato teigimu, už tokias falsifikacijas gali būti skirtas areštas iki dvejų metų.
Bet netrukus tėvai, pasinaudoję pakaitinių motinų paslaugomis, bus palikti ramybėje. Birželio pabaigoje Strasbūre, vaizdžiai sakant, įvyko teisinis žemės drebėjimas.
Po dešimtmetį trukusios prancūzų Mennessonų šeimos kovos su savo šalies valdžios įstaigomis ir teismais Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad jų dvynius Valentiną ir Fiorellą kaip savo vaikus privalo pripažinti Prancūzijos valstybė.
Prancūzija gali uždrausti surogatinę motinystę savo teritorijoje, tačiau vaikų interesai reikalauja nustatyti, kas turi būti laikomi jų tėvais. Kadangi ne vaikai pasirinko būdą, kaip ateiti į šį pasaulį, valstybė negali jų paversti atsakingais už tai.
Strasbūro teismo sprendimas turės įtakos Europos šalių teismams, kurie iki šiol priimdavo skirtingus sprendimus, dažnai nepalankius tėvams, trokštantiems susilaukti vaikų.
Keičiasi padėtis ir daugelyje šalių, kur iki šiol klestėjo pakaitinė motinystė. Nuo to laiko, kai Ukrainoje kariaujama, pakaitinių motinų verslas sustojo.
Indijoje kuriamas naujas įstatymas – iš pagalbos siekiančių porų reikalaujama medicininės vizos ir vedybų pažymėjimo. Kontroliuoti surogatinės motinystės verslą tokioje milžiniškoje šalyje kaip Indija sunku, bet kai kuriuos jau su kūdikiais norinčius namo sugrįžti turistus galima įbauginti.
Ir Tailande šis verslas po paviešintos Downo sindromu sergančio Gammy istorijos bent jau laikinai sustojo. Šalies vyriausybė nusprendė, kad Tailando moterų, pakaitinių motinų, išnešioti kūdikiai negali būti išvežti iš šalies.
Po policijos reidų kai kurios klinikos buvo uždarytos.
Teigiama, kad toks žingsnis turi drastiškų pasekmių 200 porų vien iš Australijos. Jos šiuo metu laukia, kada gims jų kūdikiai, nešiojami pakaitinių motinų. O mažiausiai aštuonios australų poros jau su gimusiais vaikais tebėra Tailande.
Vieni jų – Adamas ir Kate Osborne’ai. Daugiau kaip prieš mėnesį surogatinė motina jiems pagimdė dvynius. Australai turėjo visus savo šalies ambasados išduotus dokumentus, kad galėtų išvykti iš šalies.
Bet Bankoko oro uoste porai su naujagimiais nebuvo leista palikti šalį.
Šį atvejį dabar turės nagrinėti Tailando teismas. Procesas gali užtrukti iki šešių mėnesių.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
