Šeimoje porai tenka spręsti nemažai svarbių klausimų: kas prižiūrės beveik dvejų metų dukterį Agotą tėvams išėjus į darbą? Kaip nuraminti verkiantį vaiką, kai jam dygsta dantys? Kuris tėvų išvirs gardesnę košę? Netrukus T.Augucevičius naujoje laidoje pats pasinaudos savo šeimos patirtimi ir pateiks atsakymus jos dalyviams.
Anksčiau „Lietuvos ryto“ televizijoje humoro laidą „Žinių naujienos“ vedęs T.Augucevičius šį rudenį su aktore Edita Užaite stoja prie žaidimo „Šeima – jėga!“ vairo.
„Tik įsivaizduokite, žmona man oficialiai leidžia vaidinti kitos moters vyrą – šiek tiek išsiblaškiusį, šiek tiek pavydų, kartais – išsižiojusį. Argi ne puiki terapija? – nesiliovė juokavęs naujojo „Lietuvos ryto“ televizijos žaidimo vedėjas. – Užtat grįžęs namo galiu būti toks, koks esu.“
T.Augucevičius neabejoja, kad už naują vaidmenį gali būti išbartas garbaus amžiaus giminaičių: „Šitaip elgtis nevalia, juk esi vedęs vyras!“
Bet vienos telekomunikacijų bendrovės projektų vadovė A.Augucevičienė į sutuoktinio darbą televizijoje visada žvelgė atlaidžiai – kartais papriekaištaudavo, kad perlenkė lazdą juokaudamas apie rimtus įvykius, bet niekada dėl to nebardavo.
– Ar jums svarbu, kaip ekrane atrodo ir elgiasi jūsų vyras?
Agnė: Žiūriu jo vedamas laidas, bet tikrai ne visas. Nepuolu kritikuoti – dažniausiai pasakau, kas patiko.
Timūras: Agnė žino, kad man patinka teigiamos emocijos, todėl be reikalo negadina nuotaikos.
Agnė: Pakritikuoju, kai, mano akimis, persūdoma – humoras per daug juodas. Timūrui švelniai užsimenu, kad galbūt nereikėjo taip sakyti.
Timūras: Žmonos žodis labai svarbus, nes ji pataiko kaip pirštu į akį. Paklausau jos nuomonės. Tik jeigu kritika užklumpa netikėtai, truputį susinervinu.
– Vedant televizijos žaidimą jums turėtų praversti šeiminė patirtis, įgyta per ketverius santuokos metus. Ką per tą laiką naujo atradote ir supratote?
Timūras: Supratau, kad šeima – smagu. Naujojoje laidoje atsakysiu, kodėl gerai turėti šeimą.
Man labai patinka žaisti su dukra. Ir kitiems galiu patarti, kad tėvų ir vaikų žaidimai – tai ne tiktai laisvalaikio pramoga, bet ir šeimą stiprinantis veiksnys. Ir mes tai patiriame.
Nekantriai laukiu to momento, kai Agota ūgtelės ir susėsime prie stalo žaidimų. Viliuosi, jai bus smagu varžytis su tėčiu.
– Abu kilę iš Žemaitijos. Ar šeimoje santykius aiškinatės aršiai žemaitiškai?
Timūras: Nors gimiau Klaipėdoje, mokyklą baigiau Telšiuose, nelaikau savęs žemaičiu. Gal juo nesijaučiu dėl to, kad esu iš mišrios šeimos: mano tėvas – rusas, mama – lietuvė, žemaitė. Ji mėgsta tą „žemaičių vaidybą“, bet iš tiesų jaučiu, kad ji į savo šneką įterpia prisigalvotų neva žemaitiškų žodžių.
Manau, žemaičiai nėra pikti, tik kai jie energingai šneka tarmiškai, susidaro įspūdis, kad nuolat barasi.
O aš tik džiaugiuosi, kad nemoku žemaičiuoti, nes antraip, kur nors pasirodęs, jausčiau įsipareigojimą pašnekėti žemaitiškai tarme. Juk ta tarmė kelia įvairių emocijų.
– Kur susipažinote su Timūru?
Agnė: Mūsų pažinties istorija nėra išskirtinė – susipažinome per bendrus draugus 2006-aisiais Kaune. Studijų metais gyvenau viename kambaryje su mergina, kuri pažinojo Timūrą. Kartą jį pakvietė į svečius, susipažinome, pradėjome draugauti.
– Kaip reagavote išgirdusi retą vaikino vardą?
Agnė: Net nebepamenu tos reakcijos, bet bičiulėms pasakodama, kad turiu draugą Timūrą, iškart suskubdavau pasakyti, kad jis – lietuvis.
– Kuo Agnė krito į akį?
Timūras: Mano pažįstama, su kuria gyveno Agnė, apie ją daug pasakodavo. Iš bičiulės pasakojimo susidariau įspūdį, kad Agnė – tikra blondinė, kitaip tariant, fifa.
Juk buvau labai jaunas ir matydavau tiktai tokias merginas.
Bet išvydus Agnę mano įsivaizdavimas subliūško. Aš pamačiau, kad ji kitokia, bet man vis vien patiko.
– Vien dėl reto vardo galite jaustis išskirtinis. Kodėl tėvai jus nutarė pavadinti Timūru?
Timūras: Šeimoje esu pirmagimis. Turiu dvi jaunesnes seseris. Mama man tokį vardą davė dėl to, kad labai sunkiai gimdė.
Kai ūgtelėjau, tėvai pasakojo, kad dar man esant motinos įsčiose virkštelė buvo apsivyniojusi aplink kaklą. Todėl gimdymas buvo komplikuotas. O išvydęs pasaulį nė kiek nerėkiau. Dėl to mama norėjo man duoti išskirtinį vardą.
Iš pradžių pavadino Andriumi, tačiau pastebėjo, kad nesu tuo patenkintas, – kai mane nešiodavo, nuolat verkdavau. Ligoninėje mama buvo nugirdusi Timūro vardą.
Todėl kai čiūčiuodama pavadino šiuo vardu, lioviausi klykti. Tada ir apsisprendė taip pavadinti.
Jaučiuosi išskirtinis, nes nuo mažens man visi tai kartojo. (Juokiasi.)
Agnė: Timūras buvo pirmas vaikas tėvams, pirmas anūkams seneliams. Todėl negalėjo skųstis dėmesiu.
Timūras: Jausdavausi nepatogiai, kad esu pirmagimis. Kai ūgtelėjau, jausdavau pareigą rūpintis seserimis, pusbroliais, pusseserėmis.
– Nejaugi dažnai ir jautėtės lyg sovietmečiu populiarios apysakos „Timūras ir jo būrys“ herojus?
Timūras: Apysakos nesu skaitęs, mačiau tik to paties pavadinimo filmą. Draugai man padovanojo DVD diską „Timūras ir jo būrys“. Knygą namie labai seniai turiu, bet bėda – nemėgstu skaityti.
Man patiko filmo herojus, nes jis rūpinasi kitais. Timūras – aktyvistas, visus suburia. Tai juk gerai. Darbe būtent toks ir esu. O namie nesu labai aktyvus.
Agnė: Nesakyčiau, kad Timūras namie kitoks nei televizijos ekrane. Jis linksmas visur. Humoras mus lydi visada – neįsivaizduoju, kaip galėtume be jo gyventi kartu.
Kadangi Timūras dažnai juokauja, su juo nelengva kalbėtis rimtomis temomis. Kartais net nebesuprantu, ar kalba rimtai. Tuomet pasakau: „Baik juokauti, pradėkime šnekėtis rimtai!“ Ir mums pavyksta pasikalbėti netgi labai rimtai.
– Ar dažnai pykstatės?
Agnė: Barnius įplieskia rutina. Jeigu iš darbo grįžtame pavargę, o dar Agota būna irzli, nepajuntame, kaip piktai ką nors pasakome.
Pasipila priekaištai vienas kitam, kad ko nors nepadarėme. Bet tuomet geriausia išeitis – atokvėpis. Jeigu savaitgalį neišeiname iš namų, nepabūname gamtoje, atsiranda trintis. Svarbiausia – bėgti nuo rutinos.
– Koks Timūras tėvas Agotai?
Agnė: Jis puikus tėvas. Timūras netgi mane pirmas pamokė, kaip keisti naujagimei sauskelnes. Juk jis vaikystėje prižiūrėdavo trylika metų jaunesnę seserį Kariną. Tad jis turėjo daugiau patirties, kaip auginti vaiką.
Timūras: Seserį auginau, kol baigiau mokyklą. Gimus dukrytei labai mielai ėmiausi tėvo pareigų, nes vaiko priežiūra man nebuvo naujiena.
– Kuris dažniau prižiūrite?
Agnė: Kadangi abu dirbame, Agotą prižiūri Timūro mama. Ji atvyko pas mus į Vilnių.
Timūras: Norėtume auginti dukrą be vaikų darželio, auklių.
Viliuosi, kad kai Agota paaugs, galėsiu ją atsivežti į televizijos studiją. Juk kol filmuosiuosi, ji pabus tarp suaugusių žmonių.
Tai vaikui irgi labai svarbu, jis taps supratingesnis.
Mano žmona darbe praleidžia daugiau laiko negu aš, nes filmavimas netrunka visą dieną. Todėl nemažai laiko būnu su vaiku.
Agnė: Mums daug padeda ir Agotos močiutė – darbo dienomis ji sutvarko kambarius, paruošia valgį.
Timūras: Kai išvažiuoja mano mama, džiaugiuosi įprasta buitimi – kartu tvarkome namus, ruošiame valgį. Savaitgalių nesinori praleisti namie – visa šeima lekiame į parką.
