Pasibaigus vasarai, visi po truputį grįžtą prie įprastinio gyvenimo ritmo ir, deja, prie gerai žinomų problemų. Jeigu šeimoje auga mokyklinio amžiaus vaikas, tai ruduo – puikus metas prisiminti, jog pagrindinė jo pareiga yra mokslai. Tačiau vaikams kartais atrodo kitaip. Vos prasidėjus rudeniui, jie jau daug laiko praleidžia prie kompiuterio, o pažymių knygelėje apsigyvena ne itin geri pažymiai.
Analizuojame situaciją
Pradžiai, kaip visuomet, būtina išanalizuoti turimą situaciją. Priežasčių, dėl ko vaikas nenori mokytis, gali būti labai daug. Prisiminkite, kaip seniai vaikas prarado motyvaciją.
Galima būtų išskirti keletas motyvacijos sumažėjimo priežasčių.
Mokytis nuobodu
Pritariame tam, jog 12 metų, skirtų mokykliniam išsilavinimui, visiškai neprimena kelionės į Disneilendą. Vaikai bei paaugliai mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, todėl „atsėdėti“ nuobodžiose pamokose jiems yra tikra katastrofa.
Toli gražu ne visose pamokose vyrauja kūrybiškas požiūris į mokslą, kuris „pažadintų“ vaiką ir suteiktų jam galimybę atskleisti savo gabumus.
Ir, be abejo, labai daug priklauso nuo mokytojo. Ir jeigu su pedagogu ne itin sekasi atrasti ką nors įdomaus bei svarbaus – už įvairių sričių gyvenimiškas pamokas bus atsakingi tėvai.
Ir jei tai yra jūsų atvejis, tuomet pirmas žingsnis turėtų būti pokalbis su vaiku apie tai, kas jį domina. Galbūt jau atėjo laikas susidėlioti prioritetus, juk tokioje plačioje mokymosi programoje, negali patikti absoliučiai viskas.
Iš kitos pusės, negali būti ir taip, jog vaikui absoliučiai viskas nepatiktų. Galbūt vertėtų pradėti atidžiau stebėti, kuo vaikas mėgsta užsiimti laisvalaikiu, o jau tada šiuos pomėgius bandyti naudingai susieti su konkrečiomis pamokomis? Juk būtent sudėtingame amžiuje – paauglystėje, jau susiformuoja jo pomėgiai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Mokytis sudėtinga
Tai tiesa. Šiais laikais daug diskutuojama apie per daug intensyvią mokymosi programą, per didelį ir nereikalingą informacijos srautą. Iš kitos pusės, mokymosi programa nėra sudaroma atsitiktinai. Ir tikrai „įkandama“ daugumai vaikų.
Dažniausiai sunkumai iškyla dėl kokios nors medžiagos neįsisavinimo arba sistematiškai neatliekamų namų darbų. Aptarkite situaciją su vaiku: gali būti, jog jis išties praleido svarbią pamoką dėl ligos ar kitokių priežasčių. O galbūt tiesiog ne iki galo perprato vieną ar kitą temą, todėl dabar pamokos tapo tikru išbandymu.
Maža to, jog vaikui mokytis tapo sudėtinga, tai dar ir nuobodu. Jūs tik įsivaizduokite, juk būtent tokiose pamokose vaikas nuolat išgyveną nesėkmę. O šis dalykas neigiamai veikia ne tik mokymosi rezultatus, bet – kas svarbiausia – mažina vaiko savivertę. Tokiu atveju natūrali savisaugos reakcija ir yra nenoras eiti į konkrečias pamokas ir bet kokia kaina išvengti kančių.
Tokiu atveju vertėtų susimąstyti apie papildomas pamokas su mokytoju arba korepetitoriumi. Ir tikriausiai reikės kur kas daugiau laiko bei dėmesio skirti namų darbų ruošimui su vaiku.
Mokytis per daug paprasta
Kaip bebūtų keista, dažnai būtent ši problema yra priežastis to, kad vaikas nenori mokytis. Įsivaizduokite, jog profesionalius plaukikus verčia treniruotis vaikų baseine. Ar jiems nebus nuobodu? Taip dingsta noras atlikti vis tuos pačius namų darbus, kurie nėra sudėtingi. Dar prie viso to prisideda požiūris – „kam mokytis, jeigu viskas ir taip aišku?“
Tokios situacijos pavojus slypi ne tik noro mokytis išnykime, bet ir tuo, jog moksluose nuo frazės „Man ir taip viskas aišku“iki „O Dieve, atrodo, aš visiškai nieko nesuprantu“ vos vienas žingsnis. Tad labai svarbu yra nepražiopsoti akimirkos, kuomet mokytis yra lengva, bet dalykas dar nespėjo pabosti. Galima išbandyti jėgas įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose. Būdų tobulėti yra daug, tačiau bet kokiu atveju, tai priežastis susitikti su mokytoju ir aptarti mokymosi perspektyvas.
O kam mokytis?
Labai dažnai vaikai (nors visu pirma tėvai) neįsivaizduoja, kur galės panaudoti mokykloje įgytas žinias. Jie mano, jog tokios žinios yra labai atitolusios nuo realybės.
Bėt vis dėlto neverta pamiršti, jog įvairių dalykų kompleksas suteikia vaikui pakankamai gilių žinių apie mus supantį pasaulį. „Matematikos mokytis verta jau vien dėl to, jog ji sutvarko protą“ (sakė Lomonosovas). O štai išmanyti gramatiką bei turėti įvairiapusiškų žinių – tiesiog gera. Be to, tai padidina socialinį žmogaus statusą.
Ir didelė dalis informacijos reikalinga tikrai ne tam, jog įsimintumėte ją visam gyvenimui. Cheminės reakcijos savybės, antraeiliai knygos herojai – šie dalykai nėra būti, tačiau jie padeda mums analizuoti, mąstyti, ieškoti neįprastų sprendimų. O sudėtingų situacijų sprendimas, apibendrinimas bei išvadų darymas – tai, kas šiais laikais būtina.
Iš tikrųjų, priežasčių kur kas daugiau – gali būti, jog klasėje vyrauja nemaloni atmosfera, kalbėjimo baimę. Todėl būkite labiau atidesni vaiko atžvilgiu, nepamirškite paklausti, kaip jam sekėsi mokykloje, įsiklausykite į jo pasakojimus – tai padės atrasti problemą bei ją išspręsti, kol dar ne per vėlu.
Ką daryti, jei vaikas nenori mokytis?
Visu pirma, jokiu būdu negalima klijuoti vaikui „etiketės“. Nors tėvai žino šią taisyklę, jie neretai vis tiek pravardžiuoja vaiką nemokša, nevykėliu ir kitais žodžiais. O tai, patikėkite, skaudu. Blogi mokymosi rezultatai jau yra skaudūs, o dar toks „palaikymas“, šis skausmas tik didėja ir tampa nebepakeliamas. Ir kažkodėl tokie negatyvūs pasisakymai niekaip nekeičia situacijos į gerą pusę, priešingai – mokinys tampa uždaras ir nė nebando imtis kokių nors veiksmų situacijai pagerinti.
Tad peršasi išvada, jog užgauliodami vaiką, mes esame tikri egoistai, nes tokiu būdu bandome išlieti susikaupusią įtampą, pyktį, nuoskaudas, susierzinimą. O kur kas naudingiau būtų pabandyti konstruktyviai išspręsti problemą.
Koks elgesys būtų teisingas?
Verčiau vartokite tokius pasakymus: „man nepatinka...“, „aš manau, kad...“. Be to, tėvų taisyklė turėtų būti tokia – vertinti ne patį vaiką, bet jo poelgius.
Visu antra, stenkitės neperlenkti lazdos su pagyrimais. Tikriausiai vienas dažniausių pasakymų, kurį girdi ne itin gabūs vaikai – „tu toks gabus vaikas, tiesiog dažnai tingi.“
Mums atrodo, jog būtent tokie žodžiai „pažadins“ vaiko sąmoningumą ir norą pasinaudoti savo gabumais. Deja, tačiau tokie pasakymai formuoja tam tikrą vaiko požiūrį. Jis skamba taip: kam man mokytis, jeigu ir taip esu gabus.“
Taip pat atsiranda pavojus, jog vaikas atsidurs nuolatinių pasiteisinimų spąstuose. „Aš galėčiau paruošti pamokas, tačiau aš toks išsiblaškęs“ arba „Aš nueičiau į fizinio lavinimo pamoką, tačiau taip mėgstu pamiegoti“. Toks požiūris labai greitai tampa norma ir kartais net gyvenimo šūkiu ateityje.
Kaip elgtis?
Bet koks pagyrimas turi būti užsitarnautas. Bet kokia pažanga turėtų skatinti tobulėti, daryti dar daugiau ir nesustoti. Primename, jog labai pavojinga piktnaudžiauti materialiais paskatinimais. Dažnai tėvai praktikuoja mainus, siūlydami pinigus arba dovanas už gerus pažymius.
Taip, kartais toks būdas tikrai būna vaisingas, tačiau šalia jo vidinę vaiko motyvaciją keičia išorinė. O pastaroji neturi nieko bendro su pažinimo procesu.
Galbūt nustebsite, tačiau tėvai gali labai lengvai tapti mainų įkaitais. Kaip tai vyksta? Labai paprastai. Vaikas į bet kokį prašymą, kad ir išplauti indus, atsakys – „o kas man už tai?“ Ir nuoširdaus „ačiū“ čia neužteks. Koks elgesys būtų teisingas?
Tikrai nebūtina visiškai atsisakyti šios idėjos – tiesiog jauskite ribas. Tarkime, apdovanokite vaiką ne už kiekvieną pažymi po truputį, o už vienerių mokslo metų pasiekimus. Bet kokiu atveju – nesiderėkite, o nusistatę taisykles būtinai jų laikykitės.
Nors tai skonio reikalas, geriau būtų apdovanoti ne pinigais, o pavyzdžiui kelione, apie kurią vaikas galvos metus arba koks nors daiktas, apie kurį seniai svajojo. Nesvarbu, jei nematote būtinybės pirkti šio daikto.
Dar vienas labai svarbus patarimas – niekada, niekada nepasiduoti. Kartais suveikia visiškai netikėti metodai, bet juk svarbiausia, kad – suveikia!
Pavyzdžiui, viename iš socialinių centrų suveikia simpatijos faktorius. Norite sužinoti, kaip tai įvyko? Į vienos iš darbuotojų pareigas įėjo pagalba vaikams, atlikinėjant namų darbus. Ji dirbo su vaikais, kuriems sekėsi labai prastai. O ir jų motyvacijos skaičius buvo užstrigęs kažkur tarp nulio.
Nepatikėsite, tačiau vaikai labai džiaugėsi, jog įdomus bei jiems patikęs naujas žmogus skiria jiems ypatingą dėmesį. Jie pradėjo labiau stengtis, su džiaugsmu sprendė sudėtingus uždavinius, aptarinėjo įvairias temas. Jie suprato, jog mokslai gali būti visai smagus laiko praleidimo būdas. Ir kaip smagu buvo, kai pasipylė pirmieji aukšti vertinimai !
Kodėl jums neišbandžius šio eksperimento? Tikriausiai atsirastų suaugęs žmogus, su kuriuo jūsų vaikui būtų įdomu praleisti laiką. O gal jis sutiktų padėti? Tik nebijokite bandyti kažką naujo, parodyti savo išradingumą, būkite atkaklūs. Ir – sėkmės.
Parengė Sabina Adamovič