Baimė nepasitvirtino
Patyčios – nėra pokštas ar susistumdymas žaidžiant. Paprastai jos byloja apie gilesnę problemą: sudėtingą situaciją namuose, šeimoje. Deja, tai nenutinka tik kartą. Žodžiai ar net smūgiai kartojasi nuolat. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi socialiai izoliuojami nuo kitų vaikų.
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos socialinė pedagogė Sandra Kavolienė mano, kad patyčių problema yra gaji. Tačiau prieš septynerius metus ėmusi vadovauti Olweus patyčių prevencijos programai, pastebėjo aiškius pokyčius. Šios programos tikslas mokyti visą mokyklos personalą bei suaugusiuosius namuose atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Nors iš pradžių S.Kavolienei viskas skambėjo pernelyg gerai, kad būtų tiesa.
„Mūsų mokykla buvo viena pirmųjų, Olweus programą vykdyti pradėjusių mokyklų. Taigi jau septyneri metai kaip ši programa įgyvendinama mūsų mokykloje. Pamenu, kaip per pirmuosius mokymus Olweus International AS atstovas Reidar Thyholdt pasakojo, kaip kitų šalių mokyklose ši programa yra įgyvendinama dešimtmetį ir yra tapusį jų kasdienio gyvenimo dalimi, pagalvojau, kad tai neįmanoma.
Mūsų mokykloje, prieš įgyvendinant šią prevencijos programą, patyčių apraiškų buvo pastebima. Kalbėti apie buvusį patyčių mastą yra sunku, nes mūsų visuomenėje suaugusieji mokykloje ir namuose, buvome, o kai kurie ir tebesame, linkę patyčiomis vadinti didelius, aiškiai pastebimus smurtinius įvykius. Tokių mūsų mokykloje buvo nedaug. Visgi, patyčios yra gerokai subtilesnis ir ne visada iškart pastebimas vaikų elgesys, į kurį būtina atkreipti dėmesį ir jį tinkamai sustabdyti“,– prisimena S.Kavolienė.
Anot jos, iš pradžių buvo daug nerimo, kad tam tikros veiklos mokiniams bus nepriimtinos, pavyzdžiui, atšauktas mokinių budėjimas, vaidmeninės situacijos klasių valandėlių metu, keturios mokyklos taisyklės prieš patyčias. „Klydome, mokiniai viską puikiausiai priėmė, o labiausiai jiems patiko pasikeitusios klasių valandėlės: sėdėjimas ratu, vaidmeninės situacijos ir jų analizė. Dabar Olweus programa taip įsiliejusi į mokyklos gyvenimą, kad mokiniai nebepastebi, kad tam tikros veiklos yra būtent šios programos. Su mokyklos psichologe Erika Leikiene daug analizavome kokių naujų „vėjų“ reiktų įnešti šiais mokslo metais, kad Olweus programa įgautų naują kvėpavimą mokykloje“,– džiaugiasi socialinė pedagogė.
Išmokti atskirti
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos Olweus programos instruktorė, paprašyta papasakoti apie programos įgyvendinimo procesą mokykloje, paaiškina, kad pirmiausia visas mokyklos personalas: ir administracija, ir pedagogai, ir net techninis personalas turėjo susipažinti su pačia programa ir jos metodika. „Taigi pusantrų metų du kartus per mėnesį,o dabar penkis kartus per mokslo metus, mokyklos personalas renkasi į grupes ir aiškinasi kas yra patyčios, kaip jas atpažinti, kaip tinkamai sureaguoti, ko mokyti mokinius, jų tėvelius.
Po to buvo pradėtos vesti klasių valandėlės. Jų metu mokiniai buvo supažindinami su keturiomis mokyklos taisyklėmis prieš patyčias:
Pirma taisyklė – mes nesityčiosime iš kitų;
Antra taisyklė – mes stengsimės padėti tiems, iš kurių tyčiojasi kiti;
Trečia taisyklė – mes stengsimės bendrauti su tais, kurie yra atstumti;
Ketvirta taisyklė – jei sužinosime, kad iš ko nors tyčiojamasi, mes apie tai pranešime suaugusiems mokykloje arba namuose.
Vėliau ir iki šiol klasių valandėlių metu yra analizuojamos pačios įvairiausios temos, padedančios ugdyti mokinių socialinius įgūdžius bei atpažinti ir reaguoti į patyčias. Mokinių tėvai taip pat to mokomi. Mokykloje organizuojami renginiai, akcijos, skatinančios mokinius pažinti vieniems kitus, susidraugauti ir gerai leisti laiką drauge“ – apie prevencijos programos įgyvendinimą pasakoja S.Kavolienė.
Anot jos, vienas svarbiausių dalykų įgyvendinant Olweus programą yra mokytojų budėjimas mokykloje ir jos kieme. Mokiniai budėti negali. Be to, programa sudaro galimybes mokyklai kasmet atlikti patyčių paplitimo mokinių tarpe tyrimą ir stebėti kaip jų skaičius mokykloje keičiasi.
Sumažėjo perpus
Po septynerių Olweus programos įgyvendinimo metų, jos instruktorė Klaipėdos Prano mašioto progimnazijoje S. Kavolienė gali patvirtinti – patyčių skaičius mokykloje sumažėjo perpus.
„Sakyčiau didžiausias pokytis yra tas, kad visa mokyklos bendruomenė vienodai supranta kas yra patyčios. Tai labai svarbu, nes į patyčias reikia reaguoti vienaip, į muštynes tarp vaikų kitaip, o į mokinių konfliktus dar kitaip. Kitas svarbus momentas – mokiniai drąsiau informuoja apie patiriamas patyčias suaugusiuosius ir atsiranda nuostata, kad tai, kaip elgiamasi su jais yra netinkama. Taip pat, kaip teigia mūsų mokyklos direktorė Janina Grigienė, kažkuo pasikeitė mūsų, suaugusiųjų, tarpusavio santykiai. Mat nuolatinis mokyklos personalo darbas supervizijų grupėse leido daugiau laiko praleisti kartu, labiau vieniems kitus pažinti“,– teigia socialinė pedagogė.
S.Kavolienė įsitikinusi: „Tam, kad šis reiškinys kiek įmanoma išnyktų iš mokyklų, reikalingas visos visuomenės ne tik neigiamas požiūris į jas, bet ir tinkamas suaugusiųjų pavyzdys namuose, bendruomenėse, informavimo priemonėse. Mano nuomone, dažna mokykla deda daug pastangų, kad suvaldytų patyčių problemą. Tačiau to nepakanka. Reikia, kad vaikai visose gyvenimo srityse matytų, kad suaugusieji neigiamai vertina patyčias ir netoleruoja jų politikoje, pramoginėse laidose ir galiausiai kasdieniame asmeniniame gyvenime. Tik tada ženkliai sumažės patyčių mokyklose“,– sako ji.
Tačiau, anot S.Kavolienės, be tėvų pagalbos išsiversti bus sudėtinga. „Vaikams jie ypatingi žmonės, todėl savo pavyzdžiu jie turėtų parodyti, kad patyčios yra neigiamas reiškinys ir jiems jos yra nepriimtinos. Taip pat jie turėtų žinoti kas yra patyčios, mokėti jas atpažinti ir tinkamai reaguoti į situacijas, kai jų vaikas patiria patyčias ir kai jų vaikas tyčiojasi iš kitų. Tėvai turi informuoti mokyklos darbuotojus jeigu sužino apie patyčių atvejus mokykloje. Yra ir daugiau galimybių tėvams prisidėti prie patyčių prevencijos. Pavyzdžiui, mūsų mokykloje yra įsikūręs Tėvų klubas. Šie tėveliai planuoja ir organizuoja įvairius renginius ir akcijas mokykloje, skatinančias mokinių, jų šeimų glaudesnį bendravimą. Šiais mokslo metais šio klubo nariai planuoja įsitraukti į klasių valandėlių vedimą, kurti prevencinį filmuką prieš patyčias bei organizuoti mokymus kitiems tėveliams“,– puikų pavyzdį pateikė Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos socialinė pedagogė Sandra Kavolienė.
Olweus programa yra finansuojama Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis, įgyvendinant valstybės planavimo projektą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“.
