Kuri iš dviejų geresnė?
Konferencijos metu apžvelgtos 37 Europos šalių ankstyvojo ugdymo sistemos ir kaip Lietuva atrodo tarptautiniu kontekstu.
„Europoje dominuoja dviejų tipų ankstyvojo ugdymo sistemos. Viena iš jų – padalyta, tai yra, iki trejų metų vaikas prižiūrimas, nuo trejų – ugdomas. Kito tipo sistema – vientisa. Jai priklauso ir Lietuva. Joje ankstyvasis ugdymas yra ištisa fazė, kurioje vaikai nepereina iš vienos institucijos į kitą“,– pasakojo dr.Akvilė Motiejūnaitė-Šulmeister.
Ji aptarė ir kitus sistemų skirtumus, trūkumus ir privalumus. „Padalytoje sistemoje skirtingas net šių institucijų pavaldumas. Pirmuoju atveju vadinamieji „lopšeliai“ yra pavaldūs ministerijoms, atsakingos už sveikatą, šeimą arba gerovę. Tuo tarpu, už priešmokyklinio ugdymo institucijas arba darželius atsakinga Švietimo ministerija. Ten didžiausias dėmesys skiriamas ugdymui. Ši sistema vyrauja daugelyje Europos šalių.
Tačiau, tai reiškia, kad skirtingose institucijose esama skirtingos filosofijos, nebūna vieningų ugdymo rekomendacijų. Vaikų priežiūros specialistai dažnai yra su žemesniu išsilavinimu nei priešmokyklinio ugdymo institucijų darbuotojai. Tiesa, yra ir teigiamų aspektų, pavyzdžiui, mažas vaikų skaičius vienam darbuotojui, apie penkis ar septynis.
Patekimas į ikimokyklines įstaigas yra garantuotas teisiškai ir ši paslauga gana dažnai yra nemokama, ką ne visuomet galima pasakyti apie vaikų priežiūrą iki trejų“,– apie pirmąją iš ikimokyklinio ugdymo sistemų kalbėjo specialistė.
Vientisa ankstyvojo ugdymo sistema, kai vaikas nepereina skirtingos priklausomybės institucijų, vyrauja Baltijos, Šiaurės ir Skandinavijos šalyse bei Slovėnijoje ir Kroatijoje. Vieningosios sistemos pranašumas, pasak dr. A. Motiejūnaitės-Šulmeister tas, kad visam ciklui turimos vieningos rekomendacijos, darbuotojai turi įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tačiau vienam darbuotojui tenka gana didelis leistinas vaikų skaičius vienam auklėtojui.
„Žinoma, šalys vis dažniau vykdo reformas, kai Švietimo ministerija tampa atsakinga už visą ikimokyklinį laikotarpį, vis daugiau šalių priima vieningas ugdymo rekomendacijas. Tad abi sistemos nėra vien tik juoda ar balta“,– įsitikinusi švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikė.
Visiems yra kur tobulėti
Kalbėdama apie Lietuvą, dr.A.Motiejūnaitė-Šulmeister įvardijo, kad vienas iš galimų trūkumų, ko dar neturime, – valstybės užtikrinamos auklės. „Šis aspektas dažnai svarbiausias vaikams iki trejų metų. Apie jį būtų galima pagalvoti, kai kalbama apie vietų skaičiaus didinimą darželiuose. Tai yra naudinga, nes praplečia paslaugų įvairovę ir suteikia galimybę atitikti įvairių šeimų poreikius. Leidžia užtikrinti vaikų priežiūros kokybę ir sveikatos apsaugą“,– kalbėjo atstovė Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai. Ji pateikė pavyzdį, kad tai būtų puiki išeitis dažnai sergantiems vaikams.
Dr.A.Motiejūnaitė-Šulmeister akcentavo, kad bene didžiausia problema šalyje yra ikimokyklinio ugdymo prieinamumas. Nors teisiškai turime jį nuo pat gimimo, vieta šioje sistemoje vaikams nėra garantuojama. Tačiau, pasirodo, dėl patekimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nesame išskirtiniai. Tai problema daugelyje Europos šalių, išskyrus Skandinaviją.
„Šiuo atveju gali būti keli sprendimo būdai. Įstatymu įtvirtinti teisę į ankstyvąjį ugdymą ir garantuoti vaikui vietą darželyje. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur galioja ši teisė, tėvai savivaldybę gali paduoti į teismą, jeigu vaikui neatsiranda vietos. Dažniausiai šios paslaugos yra mokamos, bet subsidijuojamos. Kitas būdas – galima įvesti privalomą ankstyvąjį ugdymą“,– pasakojo švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikė.
Tiesa, nepamiršti ir Lietuvos privalumai. Turėdami vieningą sistemą, anot dr.A.Motiejūnaitės-Šulmeister, galime pasidžiaugti turį vieningas ikimokyklinio ugdymo rekomendacijas, aukštąjį išsilavinimą turinčius pedagogus. Be to, vaikų priežiūra užtikrinama visą darbo dieną ir tėvams dažniausiai tereikia susimokėti už maitinimą.
Reikėtų priminti, kad Lietuva privalomą vienerių metų priešmokyklinį ugdymą rengiasi įvesti nuo kitų metų rugsėjo pradžios.
