„Saugok ir gink mane“: apie pagarbą tarpusavio santykiuose

Praėjusiais metais nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1337 vaikai. Seksualinį smurtą beveik keturis kartus dažniau patyrė mergaitės nei berniukai. Tiesa ir ta, kad tokio smurto apraiškos ne visuomet atpažįstamos, o vaikai bijo kam nors apie tai pasipasakoti. Todėl esama atvejų, kai situacijos ir kaltininkai lieka neišaiškinti.

Suaugusiųjų mokymai Sangrūdos gimnazijoje, vedami Marijampolės kolegijos lektorės Gražinos Jakovickienės.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Suaugusiųjų mokymai Sangrūdos gimnazijoje, vedami Marijampolės kolegijos lektorės Gražinos Jakovickienės.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 13, 2015, 10:42 AM, atnaujinta Oct 10, 2017, 10:38 AM

Statistika byloja, kad mokėti atpažinti seksualinės prievartos požymius būtina. Todėl mokykloms praėjusiais metais pasiūlyta prevencinė programa „Saugok ir gink mane“. Nors Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijoje seksualinės prievartos prieš vaikus atskleidimo bendruomenėje atvejo nebuvo, minėtos programos vadovė psichologė Raimonda Jurčenkienė teigia, kad imtis tokios veiklos buvo verta. Mat ji paskatino didesnį atvirumą, pasitikėjimą ir tarpusavio pagarbą.

– Kodėl ėmėtės būtent prevencinės programos „Saugok ir gink mane“?

– Programos išbandyme Sangrūdos gimnazija dalyvavo praėjusiais mokslo metais. Projekto metu vyko mokymai mokyklos specialistų komandai, gimnazijos suaugusiųjų bendruomenei, moksleiviams. Taip pat buvo organizuoti programos vykdymo aptarimai specialistų komandai apmokančiai moksleivius bei sudėtingų atvejų aptarimas psichologams. Mokymus mokyklos specialistų komandai vedė Paramos vaikams centro psichologė, psichoterapeutė Erna Petkutė ir psichologė Ieva Daniūnaitė.

Programa patraukli, nes orientuota į visą mokyklos bendruomenę. Neužtenka, kad keli specialistai žinotų kas yra seksualinė prievarta, kokie jos požymiai ir kaip elgtis kilus įtarimui. Svarbu, jog bet kuris suaugęs žmogus galėtų atpažinti seksualinės prievartos požymius ir būtų pasirengęs tinkamai reaguoti. Programa reikalinga, nes suaugusieji stereotipiškai seksualizuotą vaiko elgesį, linkę vertinti kaip paties vaiko „sugedimą“. Tuo tarpu vaiko amžiaus neatitinkantis seksualizuotas elgesys, perteklinės žinios šioje srityje – pavojaus signalas, skatinantis aiškintis situaciją, ieškoti priežasčių ir užtikrinti vaikų saugumą.

– Kadangi programa orientuota į visą bendruomenę, smalsu, kaip moksleiviai ir jų tėvai priėmė šios programos veiklas?

– Moksleiviai laukdavo susitikimų. Buvo, jog nekantravo, kad iki kito užsiėmimo dar – visa savaitė. Žinoma, mokymuose dalyvavusiems vaikams ir suaugusiems kilo daug, įvairių, stiprių emocijų. Tai natūralu. Suaugusiems, ko gero, buvo net sudėtingiau išverti, nei mokiniams. Mūsų visuomenėje seksualumo temomis kalbama juokaujant, pramogaujant. Prievartos tema sukelia stiprius neigiamus jausmus ypač, kai kalbam apie seksualinę prievartą prieš vaikus. Todėl saugumo mokymai – iššūkis mokyklos bendruomenei, nes emocijų kyla visiems.

Būtina skirti laiko jausmams tyrinėti. Tiek vaikams, tiek suaugusiems tenka įveikti gėdą susijusią su kalbėjimu apie intymumą, seksualumą. Bendruomenė sužinojo, jog visi jausmai ir emocijos svarbūs, nes padeda įvertinti situaciją, perspėja mus apie galimą pavojų, padeda susivokti realybėje. Galimybė tyrinėti kylančius jausmus suteikė drąsos ir pasitikėjimo: programos dalyviai geriau suprato emocijų priežastis, pamatė greta kitus panašiai besijaučiančius. Apie visas patiriamas emocijas šnekėtasi, nes svarbu ne tik žinios, bet ir psichologinis pasirengimas.

– O kilo kliūčių juos įtraukiant? Dažnai pasitaiko atvejų, kai tėvai nuo tokių emsocijų stengiasi apsaugoti vaikus...

– Moksleiviai noriai įsitraukė į programos vykdymą. Buvo kelios situacijos, kai šeimos suabejojo ar leisti savo vaikus dalyvauti. Individualiai pasikalbėjus su tėvais apie jų nerimo, baimių priežastis, paaiškinus programos tikslus, turinį, visi pakviestų vaikų tėvai suprato programos naudingumą ir sutiko, jog jų vaikai būtų mokomi. Smagu, jog gimnazijos suaugusiųjų bendruomenė aktyviai dalyvavo mokymuose, o po jų dalinosi įspūdžiais, mintimis bei pastebėjimais. Tokia situacija skatina tikėti, jog sugebėtume suvaldyti net labai sudėtingas situacijas ir mokėtume pasirūpinti mokinių saugumu.

– Pokyčių po programos įgyvendinimo pastebėjote?

– Programa paskatino didesnį atvirumą, pasitikėjimą, pagarbą tarpusavio santykiuose. Mokymų metu berniukai galėjo geriau suprasti, jog tai, kas jiems sukelia smalsumą, mergaitėm gali būti gėdinga, šlykštu. Tai padeda atsižvelgti į kito žmogaus ribas, savijautą. Dabar mokiniai atpažįsta nesaugius prisilietimus. Buvo keli atvejai, kai mokymuose dalyvavę vaikai užėjo pasakyti apie kitų mokinių tarpusavio poelgius: pliaukštelėjimas per sėdmenis yra nesaugus elgesys. Tai padėjo pasikalbėti su keliais paaugliais. Įdomu tai, jog supratę dėl ko pasikviečiau, jauni žmonės ne tik rimtai apsvarstė savo veiksmus, bet ir ėmė dalintis patirtimis, kurios juos trikdo. Augdami vaikai turi išmokti tinkamai pasielgti įvairiose situacijose, jiems reikia, jog suaugusieji būtų pasirengę išgirsti ir kalbėtis.

Programa parengta valstybės projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ lėšomis. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.