Tačiau, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, tyrimo apie mokyklinio amžiaus vaikų sveikatą ir gyvenseną (HBSC) Lietuvoje koordinatorius Apolinaras Zaborskis įsitikinęs – dar nepakankamai. „Apie vaikų fizinę ir psichinę sveikatą galima diskutuoti ir diskutuoti. Dabar kiekvienas dedasi žinovu. Tačiau šioje srityje vis dar turime daug problemų, kurių užteks dar daugelio mokslininkų tyrimams“,– sako mokslininkas, nepamiršdamas pridurti, kad didelę įtaką negerovių tarp vaikų sklidimui turi ir visų suaugusiųjų visuomenės narių įsitraukimo stoka.
- Remiantis jau trisdešimtmetį vykdomu pasaulinio masto HBSC tyrimu, paskutiniaisiais metais vaikų, prastai vertinančių savo sveikatą sumažėjo. Lietuvoje praėjusių metų duomenimis, maždaug kas dešimtas berniukas (9,1 proc.) ir kas šešta mergaitė (15,9 proc.) savo sveikatą vertino prastai. Palyginus su kitomis šalimis, ši dalis nėra didelė, o lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, mūsų šalies pozicija kitų šalių atžvilgiu tapo geresnė. Vis dėlto, aiškus skirtumas tarp mergaičių ir berniukų. Pastarieji sergantys ir nelaimingi jaučiasi rečiau. Svarstėte, kokios to priežastys?
– Yra toks lyčių skirtumas. Mergaitės visuomet yra jautresnės, pastabesnės. Nemanau, kad jas daugiau skriaudžia. Tiesiog, tarkime, kokiose nors neigiamose gyvenimiškose situacijose berniukai galbūt nekreipia dėmesio, o mergaitės tikrai susirūpina. Ir šiuo atžvilgiu nesame išskirtiniai. Tarptautinis tyrimas gi rodo, kad taip yra visose šalyse. Be to, nuo 1994 iki 2014 metų reikšmingai sumažėjo mokinių, kurie nesijaučia laimingais, skaičius. Pastaruoju metu jų dalis siekia 8,4 proc. tarp berniukų ir 15,3 proc. tarp mergaičių. Tad lyginant su ankstesnių tyrimų ir kitų šalių mokinių apklausos duomenimis, Lietuva jau nebėra tarp tų šalių, kuriose jaunų žmonių laimingumas yra žemas.
- Pastaraisiais metais Lietuvos kaip ir kitų šalių mokyklose rasta mažesnė rūkančių mokinių dalis, tačiau lyginant su kitomis šalimis Lietuva išliko tarp šalių, kuriose rūko didelė dalis mokinių. Taip pat tuo pačiu laikotarpiu Reguliarus alkoholinių gėrimų vartojimas tarp Lietuvos penkiolikmečių berniukų išaugo du kartus, tarp mergaičių – tris kartus. Ir nors šalies mokiniai svaiginasi alkoholiniais gėrimais rečiau, lyginant su kitomis šalimis alkoholinių gėrimų vartojimas tarp mokinių yra ypač išplitęs. Ką darome neteisingai?
– Dėl žalingų įpročių reikėtų visą studiją daryti. Išsivysčiusiose Europos ir Amerikos šalyse rūkymas tarp paauglių yra mažiau išplitęs nei seniau. Reiškia, naudojamos prevencinės priemonės, kai aiškinama apie rūkymo, svaigiųjų gėrimų žalą veikia. Kita vertus, privatūs alkoholio ir tabako gamintojai deda labai daug pastangų, kad patrauktų jaunus žmones. Rytų Europos šalyse, pasikeitus santvarkai, sulaukėme ir tam tikrų neigiamų procesų. Vienas jų – į naują rinką plūstelėję gamintojai, siūlantys cigaretes ir alkoholį. Jie, šiuo atveju, šiek tiek laimi.
- Galbūt tuomet nepakankamai skiriama dėmesio žalingų įpročių prevencijai?
– Žinoma, visuomet galima daugiau. Tačiau valstybės požiūris šiuo klausimu yra labai teigiamas. Reklamos draudimas, mano nuomone, tikrai prisidėjo prie sumažėjusio neigiamų įpročių paplitimo tarp jaunimo. Be to, atlikdamas tyrimą važinėjau po daugelį šalies mokyklų, tad galiu užtikrinti, kad prevencijai skiriama tikrai nemažai dėmesio. Mokyklų vadovai, būdami supratingi ir nenorėdami prisiimti atsakomybės už galimas neigiamas pasekmės, labai atidžiai stebi situaciją. Kai kuriose mokyklinio ugdymo įstaigose net taikomos tokios priemonės, kaip įėjimas su leidimas, per pertraukas, jaunuoliai iš mokyklos teritorijos negali išeiti slampinėti gatvėmis. Tas taip pat duoda efektą.
- Pereikime prie kito sumažėjusio bet vis dar labai reikšmingo rodiklio. Jūsų tyrimo pristatyme teigiama, kad pastaraisiais metais Lietuvos kaip ir kitų šalių mokyklose rastas sumažėjęs patyčių tarp mokinių dažnis, tačiau lyginant su kitomis šalimis Lietuva kaip ir ankstesnių tyrimų metu pasižymi didžiausiu patyčių tarp mokinių paplitimu. – Patyčių sumažėjimą mastą vertinčiau atsargiai. Tai ryškiai įvyko prieš trylika metų. Paskutinio tyrimo duomenimis, nieko gero nelauk. Įvairiose grupėse po vieną ar du procentus patyčių lygis yra net padidėjęs.
- Tačiau mokyklose turime tiek daug prevencijos programų būtent patyčių problemai spręsti. Naujų programų atsiradimą Lietuvos mokyklose rėmė ir Europos Sąjunga. Nejaugi jos vykdomos neefektyviai?
– Prevencinės priemonės veikia, tačiau jos nėra pakankamai išplitusios. Tarkime tokia moksliškai pagrįsta patyčių prevencijos programa kaip Olweus veikia nedaugelyje mokyklų. Vis dar yra vietų, kur ši problema nėra identifikuojama. Tuo tarpu vaikai patiria didžiulį spaudimą pasiduoti neigiamai įtakai, kai gyvena šiais interneto laikais. Patyčios itin išplitusios šou pasaulyje, tarp politikų. Visa ši informacija yra transliuojama.
- Profesoriau, tuomet paaiškinkite, iš kurios pusės turėtų veikti prevencija? Patys pedagogai tvirtina, kad imant apačią – jauniausius visuomenės narius – ir mokant juos, teigiamą rezultatą pasiekti sudėtinga dėl spaudimo iš viršaus – suaugusiųjų.
– Ko gero reikia prevenciją vykdyti visapusiškai. Suaugusiuosius įtraukti būtina, kad šie būtų geresnis pavyzdys jaunimui. Vaikai gi labai kopijuoja, todėl vyresnieji privalo identifikuoti patyčių reiškinį. Ir tos priemonių esmė turi būti ne švietimas, o ugdymas, nes tik taip įmanoma pasiekti supratimą. Suaugusieji kas kartą matydami patyčių apraiškas negali praeiti pro šalį, nesvarbu kur tai vyksta.
