Kai į pasaulį beldėsi pirmagimė, M.Pitrėnas dirbo Latvijos nacionalinės operos vyriausiuoju dirigentu. Dukters atėjimo Modestas nematė – vėlavo apie porą valandų. Tuo metu, kai Veronika išvydo pasaulį, tėvas lėkė automobiliu iš Rygos ir apie šeimos pagausėjimą sužinojo netoli Panevėžio.
Šis maršrutas jam buvo įprastas ir kūdikiui augant. Mat po darbo dirigentas iš Rygos skubėdavo į namus Vilniuje pas žmoną Ievą ir jųdviejų dukrą.
Nuo praėjusių metų rudens M.Pitrėnas stojo diriguoti Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui.
„Šiek tiek pokyčių yra. Šį sezoną užsienyje dirbu ne kaip etatinė, o kaip kviestinė atlikėja. Šiuos pokyčius priėmiau dėl šeimos, nes viena yra vykti visiems kartu trumpesniam laikui, o kita – bandyti vadinti namais kažkokį svetimą trumpalaikį būstą, ir tik dėl darbo. O keliaujame mes visuomet kartu“, – pasakojo keletą metų Eseno operos teatre Vokietijoje dainavusi I.Prudnikovaitė. Šiuo metu Ieva laukiasi antrojo kūdikio.
– Paaugus dukrytei, regis, sėkmingai derinote karjerą su šeima – dainavote režisierės Dalios Ibelhauptaitės operose ir Eseno operos teatre. Minėjote, kad į Vokietiją, kai dirbsite, vyksite visa šeima, nes norite matyti, kaip auga vaikas, juo rūpintis. Ar nebuvo sunkumų, kad ir kelioms dienoms, šeimai paskui jus vykti į Eseną? – paklausiau I.Prudnikovaitės.
– Išties esu kategoriška šiuo klausimu – vaikus privalo auginti tėvai.
Todėl natūraliai susidėliojo, kam teikti pirmenybę: kol darbas nekenkia šeimai ir neapvagia vaiko, tol jis yra priimtinas ir juo galima džiaugtis.
Esu laiminga, kad sėkmingai pavyko suderinti grįžimą į naujus darbus ir motinystę.
Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti, – kelionių planavimas, auklės klausimas, patrigubėjusios išlaidos ir visa kita sukuria įtampą. Todėl, stengdamasi neįsitempti, darbus dėlioju taip, kad būtų patogu mums visiems.
– 2015-ųjų rugsėjį jūsų vyras tapo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu. Anksčiau jis diriguodavo Rygoje, kituose Europos miestuose, Vilniuje būdavo nedažnas svečias. Ar pasikeitus jo darbotvarkei ir jūs nutarėte daugiau dainuoti Lietuvos scenose?
– Vyras yra vyras, aš esu aš. (Juokiasi.) Modestas kaip dirigavo užsienyje, taip diriguoja, tiesiog dar eina garbingas pareigas ir Lietuvoje.
Tai reiškia dar didesnį jo užimtumą.
Ne vienas prie kito derinamės, o labiau prie pasikeitusios šeiminės padėties.
Atsirado poreikis ne sėdėti ant lagaminų, o turėti nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors pagrindiniai mano darbai vis dėlto lieka užsienyje.
– Jūsų dukrai Veronikai – jau ketveri. Susituokėte prieš penkerius metus. Esate iš tų porų, kurioms puikiai sekasi derinti tėvystę ir karjerą. Ar tam reikia didelių pastangų, kurios ne kiekvienam gali būti matomos?
– Pastangų reikia nemažų. Bet kai tavo sutuoktinis yra dar ir tobulas tėtis, tai tampa visiškai įmanoma. (Juokiasi.)
– Jūs ir Modestas savo šeimose augote vienturčiai. Ar jautėte dėl to liūdesį?
– Tiesą sakant, niekada tos tuštumos nejaučiau, nes ją užpildė tėvai. Mūsų bendravimas niekada nebuvo tuščias ar nuobodus. Gyvenome itin aktyviai, spalvingai, pasiutiškai smagiai. Man tėvai buvo ir yra patys įdomiausi kompanionai, draugai, guru, broliai ir seserys – viskas kartu.
– Jūsų dukra nebebus vienturtė, nes vasarą susilauksite antrosios atžalos. Gal turėjote nusiteikimą, kad šeimoje turi augti ne vienas vaikas?
– Vaikai yra pilnatvės sinonimas. Motinystė yra mano dar ne iki galo suvoktas potyris. Tai tiesiog labai gražu.
Manau, kad esminis sprendimas, turėti ar neturėti vaikų, tavo gyvenimą verčia aukštyn batais, o jau kiek jų po to bus – kaip jau Dievas duos. (Juokiasi.)
Jeigu rimčiau, manau, kad moteris intuityviai jaučia, kada jai pats tinkamiausias laikas motinystei.
– Kaip rūpinatės dukters priežiūra – ar ji lanko vaikų darželį, gal ją prižiūri auklė ar padeda seneliai?
– Su dukra stengiamės praleisti visą laiką. Greitosios pagalbos sulaukiame iš savo tėvų. Su darželio specifika Veronika tik pradeda susipažinti.
Ji – užkietėjusi individualistė, pripratusi prie suaugusiųjų kompanijos, todėl jai dar reikia įrodyti, kad santykiai su kitais vaikais gali būti bent šio to verti. (Šypsosi.)
