Miesto bažnyčios pastorių Saulių ir LCC retorikos bei anglų kalbos rašybos dėstytoją Susanną vienu metu užplūdo ir džiaugsmas, ir sąmyšis.
Brandaus amžiaus sutuoktiniai nedarė genetinio tyrimo ir tik kūdikiui gimus sužinojo, kad mergaitė turi Downo sindromą.
Nors tai sukėlė jausmų audrą, pora tvirtai apsisprendusi džiaugtis nauja gausios šeimos atžalėle.
Praėjus maždaug parai po gimdymo Karosai feisbuke angliškai ir lietuviškai išplatino laišką, kuriame pasakojo apie užplūdusius jausmus, prašė maldos ir drąsino savo draugus nebijoti kalbėti apie Ivą ir naują kelionę, kurią pradeda Karosų šeima.
Kilo jausmų audra
„Pristatome jums Ivą – mūsų dukrytę, kuri be visų gražių savybių turi Downo sindromą“, – savo paskyroje išverstus žmonos žodžius rašė S.Karosas.
Pora dėkojo draugams už gausius sveikinimus susilaukus kūdikio.
„Mūsų dukrytei nepatiko nustatytas „išsikraustymo laikas“ ir ji nusprendė pas mus atkeliauti savo jėgomis. Ji gimė antradienį, 20 val. 51 min. vietos laiku, viso labo po 2,5 valandų trukusio sėkmingo gimdymo“, – džiaugėsi gimdyvė.
Sutuoktiniai, kurie jau augina tris biologinius vaikus ir dvi merginas iš socialiai pakrikusios šeimos, atviravo apie savo jausmus: „Esame sutrikę, sunerimę, pakylėti ir išgyvename vis kintančias emocijas.
Daugelis iš jūsų žinote, kad nedarėme genetinio tyrimo, nes žinojome, kad bet kuriuo atveju priimsime savo kūdikį išskėstomis rankomis ir atvira širdimi, nesvarbu koks jis bebūtų.
Nors turbūt išankstinis žinojimas būtų leidęs mums geriau pasiruošti šiai tikrovei, kad teks auginti vaikutį, turintį ypatingų poreikių. Dabar teks mokytis greičiau.“
Drąsino džiaugtis
Klaipėdoje gyvenanti šeima drąsino draugus siųsti sveikinimo atvirukus ir džiaugtis kartu su jais: „Mes laimingi ir nors turime baimių, jos greitai būna nustelbtos meilės, kurią jaučiame Ivai.
Taigi, jeigu norite padovanoti mums sveikinimo atviruką, taip ir padarykite. Dabar laikas švęsti, o ne gedėti. Nesekite vienos mano pažįstamos pavyzdžiu, kuri šiandien užėjo į palatą liūdnu veidu ir pasakė: „Kaip gaila“.
Mes renkamės džiaugtis. Mes renkamės priimti Iva tokią, kokia ji yra. Ji tikrai yra daugiau, nei jos diagnozė.“
Sutuoktiniai drąsino bičiulius atvirai su jais kalbėtis ir nevengti dukters sveikatos temos: „Klauskite apie viską. Tikrai.“
Karosai pripažino, kad neslėps savo emocijų: „Pasiruoškite ir mūsų ašaroms. Ašaros pasipila netikėtai. Mus užlieja labai daug emocijų vienu metu, bet baigiame verkti taip pat greitai kaip ir pradedame.“
Kūdikio tėvai draugus patikino, kad Ivą bus galima paimti ant rankų. „Iva nelūžta. Jai patinka artimas kontaktas kaip ir bet kuriam vaikui. Jūs galite ją liesti, žaisti su ja, bučiuoti ją – daryti viską, ką darytume su bet kuriuo kitu kūdikiu“, – rašė S. ir S. Karosai.
Pora paaiškino, kodėl mergaitei davė būtent Ivos vardą. „Hebrajiška šio vardo šaknis ir reikšmė – Dievo malonės dovana. Tai mes skelbsime kiekvieną kartą kai tarsime jos vardą“, – paaiškino praktikuojantys krikščionys.
Šeima laiške prašė už juos melstis ir patikino, kad labai lauks žinučių, laiškų, apsilankymų. Jie pasiūlė paskaityti anglišką tekstą su patarimais, ką šalia esantiems sakyti ar daryti, kai šeimai gimsta vaikelis su Downo sindromu.
Antradienį gimusi I.Karosaitė ir jos tėvai svečių laukia nuo šeštadienio. „Aš pasiliksiu ligoninėje visą savaitgalį, kad gydytojai galėtų prižiūrėti Ivą ir užtikrinti, jog jos nuostabaus gyvenimo pradžia bus kiek galima geresnė.
Kiek dabar mums žinoma, aplankyti galėsite nuo šeštadienio“, – laišką baigė sutuoktiniai.
Priglaudė dvi paaugles
Portalas prieš dvejus metus apie klaipėdiečių porą rašė, jog vieniems jie – didvyriai, kitiems – bepročiai.
Tuomet dar trijų vaikų tėvai nepagailėjo savo namų ir meilės dviem be globos likusioms paauglėms, kurios buvo paimtos iš girtaujančio tėvo. Jau penkerius metus daugiavaikė šeima gyvena pagausėjusi.
LCC tarptautinio universiteto retorikos ir anglų kalbos rašybos dėstytoja ir Miesto bažnyčios pastorius sprendimą globoti nelaimės ištiktas mergaites priėmė per dvi dienas.
Paauglių tėvas, buvęs šeimos kaimynas, dėl priklausomybės nebegalėjo jomis pasirūpinti. Mergaitės maldavo jų neatiduoti į globos namus.
Nei teta, nei seneliai paauglių globoti neturėjo galimybės. Tad Karosai liko vienintelė viltis.
Apsispręsti globoti mergaites šeimai padėjo mintis, kad to nepadarius, tai gali būti mergaičių vargų pradžia.
„Nesiekiame tapti tobula šeima. Mūsų tikslas – sumažinti skausmo. Niekada neatstosime joms nei mamos, nei tėvo. Esame joms tik pagalbininkai.
Visgi jautėme, kad turime padėti“, – prieš dvejus metus aiškino paauglių globėjas S.Karosas.
