Suprantu, kad vaikui reikia dėmesio, nori, kad tėveliai su juo būtų, bet nežinau, ar mes gerai elgiamės, kad visą laiką taip ir vaikštome paskui jį. Tėvas grįžęs iš darbo net pavalgyti negali, iškart pribėga sūnus ir tempia už rankos. Jei bandai neduoti rankos, pasakai, kad pažaisiu, kai pavalgysiu, tai visada būna pykčio protrūkiai.
Ar brėždami ribą nepakenksime vaikui? Gal jis galvos, kad mes jo nemylime, jeigu neduodame rankos. Ačiū“, – parašė lrytas.lt skaitytoja Žaneta.
Atsako Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė:
Jei sūnus nuolat nori būti kartu, kad net negalite pavalgyti ar susitvarkyti kitų reikalų namuose, tai pabandykite:
a) Įtraukti vaiką į savo darbus – paprašykite jo pagalbos, kai skalbiate, tvarkote namus ar gaminate – palaikyti, paduoti, pamaišyti, pavalyti, sulankstyti ir pan. Vaikai noriai įsitraukia į „tikrą“ veiklą, jiems patinka būti dideliais ir naudingais. Tuomet pats „pagaminęs“ maistą džiaugsis, kad tėtis jį valgo.
b) Nesitikėkite, kad dar net dvejų neturintis vaikas ilgai galės žaisti pats be suaugusiųjų dalyvavimo. Tam tikri žaidimai gali jį įtraukti labiau – smėlis, vanduo, tešla ir pan., tačiau lego ar kitos kaladėlės, mašinėlės, piešimas dar reikalauja mamos ar tėčio dalyvavimo.
c) Jei labai vargina nuolatinis sekiojimas iš paskos, pakeiskite aplinką, išeikite į parką, apeikite aplink namą, šio amžiaus vaikas jau mielai bėgs pats, parodykite ką galima rinkti kieme ar spardyti. Žinoma pasidžiaukite jo pasiekimais – tuo ką rado, ar kaip toli nubėgo.
d) Nepamirškite, kad vaikui svarbiausia laimingi tėvai, tad jei norisi pavalgyti, ar jau pavargote nuo begalinio mašinėlių burzginimo, tikrai galite ir turite sūnui pasakyti, kad dabar jis turės palaukti, paveikti ką nors kitą. Nebijokite, kad vaikas supyks. Žinoma, jūs nuliūdinote (supykdėte) jį, kad nėra taip kaip jis nori, bet nepamirškite, kad tėvų misija ne sukurti vaikui pasaulį, kuriame pildosi visi norai, o išmokyti įveikti nusivylimą, liūdesį ar pyktį, kai nesiseka, ar nėra taip, kaip norisi. Taigi, jei sūnus supyko, kad tėtis dabar su juo nežaidžia, paguoskite, nuraminkite, pasakykite, kad suprantate, ko jis pyksta, tačiau jis didelis ir tikrai gali sulaukti, kol tėtis pavalgys ir su juo žais. Brėždami aiškias ribas padėsite vaikui jaustis saugiam ir galinčiam. Nuolatos pataikaudami nugalinsite jį. Jūsų tvirtas ir draugiškas „NE“, padės jūsų vaikui suprasti, kad tėvų žodis yra patikimas, padės jam pačiam, kai reikės atstovėti ribas. Vaiko galios nėra tik išmokti vaikščioti, kalbėti, statyti ir paišyti, jam labai svarbu išmokti atpažinti ir įvardinti savo jausmus, išmokti tinkamais būdais juos parodyti ir taip pat galėti išbūti kai liūdna ar nesiseka, įveikti nusivylimą ar nepasitenkinimą. Emocijų valdymo galios yra labai svarbios ir reikalingos.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
