„Kaip elgtis, kai 7 metų vaikas nuolat užsispiria, pradeda verkti ir net negirdi, ką sakai? Paskutinė situacija – per atostogas jis būna pas gimines, vakare atvykus pradeda rodyti ožiukus, kad nenori dar važiuoti. Paprašau persirengti, tai stovi kaip įbestas ir nė krust – tik burzgia kaip traktorius ir be ašarų verkia. Nėra dienos, kad panašios situacijos nesikartotų. Nelabai beišeina pateisinti tą užsispyrimą, kad pusiau žemaitis“, – rašo skaitytoja Raimonda.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Indrė Mačiūnė:
Šiose situacijose būtų galima išskirti du klausimus. Visų pirma, skaitytojos klausia, kaip elgtis, jei vaikas neklauso. Antra, kaip elgtis ir ką daryti tada, kai vaikas neklauso ir pradeda verkti, šaukti ant tėvų.
Vaikas neklausyti savo tėvų gali dėl įvairių priežasčių. Gal vaikas nenori daryti kažko, kas jam yra nemalonu, nepatinka. Gal šiuo metu jis nori veikti kažką kitą. Gal vaikas nesupranta, ko tėvai iš jo nori, ko prašo. Gal vaikas negirdi tėvų prašymo, nes yra labai įsitraukęs į žaidimą. Gal jis turi patirties, kad ne visada, kai tėvai kažko prašo, tai reikia daryti.
Kaip kalbėtis su vaiku, kad jis klausytų?
Labai aiškiai ir konkrečiai pasakykite, kokio elgesio tikitės iš savo vaiko. Vaikas supras tėvų prašymą „valgyti šaukštu“, tačiau prašymas „valgyti gražiai“ gali būti visiškai nesuprastas. Stenkitės pageidaujamą elgesį įvardinti kaip įmanoma konkrečiau ir aiškiau. Taip pat vaikams padeda, kai tėvai jiems įvardija, ką jie turi daryti, o ne ko nedaryti. Pavyzdžiui, vaikui geriau sakyti „kalbėk tyliau“, o ne „nešauk“.
– Duodami vaikui užduotį, prašydami jo ko nors, pritūpkite ar prisėskite prie vaiko taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, žiūrėkite vaikui į akis. Taip būsite tikri, kad vaikas girdi, ką jam sakote, matysite, ar jis suprato, ko jūs prašote.
– Įspėkite vaiką iš anksto apie veiklos pasikeitimus, planus, kurie liečia vaiką. Tikrai daug vaikų gali būti nepatenkinti, jei nedelsiant turi užbaigti kokią nors labai įdomią veiklą, žaidimą. Įspėkite vaiką, kad pavyzdžiui, po 10-15 min. reikės baigti žaidimą ir eiti maudytis. – Pastebėkite teigiamą vaiko elgesį ir pagirkite jį už tai. Svarbu, kad vaikas girdėtų, ką jis daro gerai, o ne tik tai, ką jis turi daryti kitaip.
– Bendraukite su vaiku ramiu ir draugišku tonu.
Tais atvejais, kai vaikas staiga supyko ir parodo savo pyktį tėvams verkimu, šaukimu, svarbiausia patiems tėvams stengtis išlikti ramiems ir priimti vaiko jausmą tokį, koks jis yra. Šeimoje reikia diegti nuostatą, kad visi jausmai yra leidžiami ir galimi, be to, jausmai turi būti saugiai išreiškiami. Jei vaikas pykdamas verkia, šaukia, rėkia taip, kad negali jūsų girdėti, palaukite, kol jis aprims ir tuomet pasikalbėkite su juo apie tai: „tu verki, pasakyk, kas atsitiko. Manau tu supykai, kai pasakiau, kad turime važiuoti namo. Suprantu, tikrai pikta, kai turime išvažiuoti, nes dar nepažaidei visų žaidimų. Tačiau dabar važiuosime kartu namo“.
Svarbu su vaiku kalbėtis, skatinti įvardinti, kas atsitiko, kaip jis jaučiasi, jei vaikui sunku tai padaryti, įvardinkite jūs. Taip pat svarbu skatinti reikšti pyktį tinkamais būdais. Jei vaikas apimtas pykčio nori jums trenkti, reikia jį sustabdyti ir sakyti, kad jis gali pykti, tačiau negali muštis. Parodykite kitus būdus, kaip saugiai pykti – stipriai trypti kojomis, kumščiuoti minkštą žaislą ar pan. Tais atvejais, kai vaikas rėkia, kokia jūs esate bloga mama, galite sakyti: „Suprantu, kad tu pyksti. Mes galime apie tai pasikalbėti“. Nepriimkite vaiko žodžių asmeniškai.
Tėvai turėtų būti nuoseklūs ir kantrūs. Kartais tėvams gali kilti pagunda išvengti vaiko pykčio proveržio duodant jam tai, ko jis nori, net jei tai neatitinka tėvų ir vaikų susitarimo, taisyklių. Tačiau to daryti tikrai nereikėtų. Pavyzdžiui, jei jau laikas eiti miegoti, tačiau tai pasakius vaikas labai supyksta, nereikėtų staiga persigalvoti ir leisti toliau veikti, ką vaikas nori. Tėvai turėtų priimti vaiko jausmą, suprasti jį, tačiau priminti, kad taisyklės tebegalioja ir dabar reikės eiti miegoti.
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai vaikas yra alkanas, pervargęs, ištroškęs, jis yra dirglesnis ir tada žymiai dažniau gali kilti pykčio proveržis atrodytų paprastose situacijose.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
