Atsako Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė:
Laba diena, Vida,
Iš to, ką rašote, atrodo, kad tiek Jums, tiek paaugliui tenka susidurti su nemažai iššūkių dėl mokymosi bei elgesio sunkumų. Labai suprantama, kad tas gali kelti pyktį, nevaisingos pastangos gali skatinti beviltiškumą ir bejėgiškumą, o pasikartojančios mokytojų pastabos – gėdos jausmų. Gali būti, kad taip jaučiasi ir pats vaikas. Pradžioje pamėginkime suprasti, kokios galimos šios situacijos priežastys.
Rašote, kad globojate vaiką, o tai reiškia, kad iki patenkant į Jūsų šeimą, vaikui teko patirti nemažai sunkumų, gal net traumuojančių patirčių. Iš laiško nėra aišku, kokia vaiko istorija ir kiek laiko jis jau gyvena su Jumis, gali būti svarbu suprasti, ar dabar dar vyksta pereinamasis laikotarpis? Ar vaikas žino, kaip ilgai bus globojamas? Kokia jo globos patirtis iki tol? Dažnai globojamiems vaikams yra sunku pasitikėti suaugusiais, jie gali būti turėję eilę nesaugių ir nestabilių santykio su suaugusiais patirčių, todėl gali jaustis nesaugiai ir bijoti, kad bus vėl palikti. Kartais gali savo elgesiu tikrinti, ar šį kartą suaugę atlaikys juos. Taip pat netinkamo elgesio priežastys gali būti susijusios su nemokėjimu kitaip gauti dėmesio ar reikšti apie savo poreikius ir jam tikrai teks dar to išmokti.
Kitas Jūsų laiško aspektas – tai mokymosi sunkumai. Rašote, kad vaikui yra skirta palengvinta programa mokykloje. Svarbu suprasti, kokiu pagrindu ji buvo skirta ir kokios buvo specialistų rekomendacijos – kokios jam reikia aplinkos mokantis, ar jam sunku susikaupti, ar reikia mokytojo padėjėjo ir pan. Šitais klausimais galima bendradarbiauti su mokyklos psichologu arba Jūsų savivaldybės Psichologine pedagogine tarnyba.
Keli dalykai, kurie gali būti naudingi Jūsų situacijoje:
1. Suprasti sunkumą
Rašote, kad kasdien vyksta pokalbiai apie netinkamą elgesį, bet vaikinas tuo metu tyli, arba prašomas pasižada. Atrodo, kad tokie pokalbiai labiau primena monologus, tikiu kad ne pačius maloniausius paaugliui, gal jis juos mato kaip priekaištus. Jaunuoliai gali pasižadėti bet ką, kad tik sulauktų tokio pokalbio pabaigos. Pastebėkite, ne vien ką bet ir kaip kalbate tokioje situacijoje. Nusivylimas dažniausiai nemotyvuoja vaiko keisti savo elgesio. Gal verta išbandyti kitokį kalbėjimo būdą? Aktyvus klausimas galėtų būti Jūsų sąjungininkas. Čia galite rasti daugiau patarimų, kaip megzti kontaktą su paaugliu.
2. Maži žingsneliai
Kai sunkumai yra įsišakniję ir gali atrodyti, kad pokyčiai nerealūs – geriausia pradėti galvoti mažais žingsneliais ir juos aptarti kartu su vaiku. Kas būtų pirmi du žingsniai, kuriuos vaikas jaustųsi galintis padaryti? Dideliems pokyčiams tikrai reikia laiko, keliant sau ir vaikui nerealistiškai didelius uždavinius įsisukama į nusivylimo ratą.
3. Skatinti pozityvų elgesį
Ar būna taip, kad vaikui kas nors pasiseka ir pavyksta? Kada jis elgiasi tinkamai? Svarbu parodyti, kad pastebite geruosius jo poelgius, pasidžiaugti jais ir pastiprinti būtent tokį paauglio elgesį. Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta tėvų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
