Tėvus ypač jaudina vaikų elgesys darželyje arba kitoje ugdymo įstaigoje ir pokyčiai, grįžus iš jos. Tėvai pastebi, kad kai kurie vaikai neklauso auklėtojų arba sugrįžę į namus sunkiai persiorientuoja į kitą aplinką.
„Vaikas turi emocijų ir elgesio sutrikimų, darželyje auklėtojų visai neklauso, nuolat girdžiu jų skundus. Ką man daryti, gal nevesti į darželį“, – teiraujasi Jolanta.
„Mano sūnus nuolat mušasi darželyje, nors namuose elgiasi gražiai. Mes su juo kalbamės, bet jis kelias dienas nesimuša, o paskui vėl tas pats. Ką daryti, kaip jam paaiškinti kad taip elgtis nedera“, – klausia Veronika.
„Kaip elgtis, kai šešerių metų sūnus būna geras, o darželyje dažnai pasireiškia nevaldomas pyktis? Jis muša vaikus, drasko auklėtojas, grasina papjauti, nušauti, pabėgti iš darželio“, – klausia Gražina.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:
Visus šiuos klausimus jungia bendras tėvų susirūpinimas dėl savo vaiko elgesio darželyje ir savijautos grįžus po darželio. Darželis – tai ta vieta, kur tėvai nebūna dienos bėgyje su savo vaikais ir negali padėti savo vaikams įveikti kylančius sunkumus, suvaldyti užplūdusias emocijas, išmokti bendradarbiauti su bendraamžiais ir išlaikyti gerą santykį su auklėtojomis.
Tikrai suprantama, kad pasidaro neramu atėjus pasiimti vaiko iš darželio ir išgirdus apie vaiko netinkamą elgesį dienos bėgyje. Kelios rekomendacijos, ką daryti tėvams:
Sukurkite bendradarbiaujantį santykį su auklėtojomis. Kai Jūsų vaikai darželyje, Jūs neturite jokių priemonių, kad įtakotumėte jų savijautą ar elgesį grupėje. Tai gali padaryti tik kiti suaugusieji, kurie tuo metu yra su vaiku (auklėtojos, auklėtojų padėjėjos).
Todėl svarbu bendradarbiauti, kalbėtis su jomis, kartu ieškoti sprendimų, kaip padėti vaikui gerai jaustis grupėje ir tuo pačiu elgtis tinkamai. Auklėtojos dažnai turi taiklių pastebėjimų, kas galėtų įtakoti netinkamą vaiko elgesį – įsiklausykite, aptarkite, paklauskite patarimų. Taip pat, pasidalinkite su auklėtojomis būdais, kuriais Jums pavyksta susitarti su vaiku namuose, kas padeda vaiką greičiau nuraminti, tvirčiau išlaikyti ribas, kad jos nebūtų peržengiamos netinkamu elgesiu.
Informuokite auklėtojas apie dalykus, galinčius įtakoti Jūsų vaiko savijautą.
Galbūt vaikas blogai miegojo, galbūt skundėsi, kad jam kažką skauda, galbūt prieš ateinant į darželį įvyko konfliktas, galbūt mama ar tėtis išvyko į komandiruotę ir kelias dienas vaikas jų nematys, galbūt šeimoje padažnėjo suaugusiųjų ginčai, galbūt šeimą ištiko krizė – netektis, skyrybos, liga, darbo praradimas, galbūt vaikas sužinojo, kad turės broliuką ar sesutę. Tokių „galbūt“ gali būti pačių įvairiausių ir jie tikrai daro įtaką vaiko savijautai, o tuo pačiu ir netinkamam elgesiui. Auklėtoja žinodama, kas vyksta vaiko gyvenime, galės labiau suprasti vaiko elgesį, greičiau nuraminti, pagloboti.
Prisiminkite, kad netinkamas elgesys visada turi kokią nors priežastį. Jei vaikas trenkia kitam vaikui, jei grasina auklėtojai, jei atiminėja iš kito vaiko žaislą – visada yra priežastis, kodėl jis taip elgiasi. Vaikai lankydami darželį mokosi socialinių normų, jų svarbiausias uždavinys – išmokti draugauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
Tai didelis iššūkis kiekvienam vaikui. Vaikas didelėje vaikų grupėje praranda bet kokį privatumą ir asmeninę erdvę, nes aplink nuolat pilna vaikų, kurie norės pažiūrėti ką jis veikia, pabandys paimti žaislą ar sugriauti statinį. Vaikams užtrunka išmokti tolerancijos, ramiai toleruoti kitų vaikų elgesį, suvaldyti savo pyktį ir išreikšti jį saugiai. Dirgiklių perteklius (daug triukšmo, vaikų, veiklų, garsų) ir pervargimas – dažnai įtakoja, kad vaikai nebesuvaldo stiprių emocijų.
Niekada nemokinkite „duoti atgal“. Augdami vaikai mokosi stiprias emocijas išreikšti saugiai, bet mokymosi procesas trunka keletą metų, todėl dažnai darželinio amžiaus vaikai emocijas reiškia per veiksmą: trenkia, spiria, kanda, stumia ir pan. Tokie būdai nepadeda turėti gerą santykį su kitais vaikais ir išmokti konstruktyvių konflikto sprendimo būdų.
Todėl neskatinkime vaikų dar labiau, kad jie trenktų kitam, o kaip tik mokykime kaip kitaip spręsti konfliktą (pasitraukti į šoną, pasakyti, kad nepatinka, ką daro kitas vaikas, paprašyti auklėtojos pagalbos) arba kaip saugiai išreikšti pyktį (nusiraminti giliai kvėpuojant, pasakant žodžiais, kas atsitiko, nueinant į šoną nusiraminti ir pan.).
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.
Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
