Nyderlanduose mamos pagrobta mergaitė: ar Lietuva leistų ją išvežti atgal?

Sekmadienį Nyderlanduose paskelbta žinia, kad policija ieško pagrobtos mergaitės, penkiametės Deimantės. Buvo įtariama, kad mergaitę iš globėjų pagrobė jos biologinė mama (33 m.), kuriai talkino tamsiai vilkintis vyriškis, ir galimai išsigabeno ją į Lietuvą.

 Nyderlandų policija įtaria, kad mergaitė išvežta į Lietuvą.<br> Scanpix ir Nyderlandų policijos nuotr.
 Nyderlandų policija įtaria, kad mergaitė išvežta į Lietuvą.<br> Scanpix ir Nyderlandų policijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 15, 2018, 6:59 PM, atnaujinta May 15, 2018, 8:46 PM

Ši žinia sulaukė įvairių nuomonių tiek Lietuvoje, tiek pačiuose Nyderlanduose.

Kai socialiniuose tinkluose pasklido ši žinia, Nyderlandų gyventojai reiškė įvairias nuomones. Kai kurie olandai stebėjosi, ar policijai tikrai reikia ieškoti mergaitės, jei ji yra su savo tikra mama. Gal mergaitė ir priklauso savo mamai, o ne globėjams?

Dar kategoriškesni šiuo klausimu buvo komentatoriai iš Lietuvos, kurių dauguma teigė, kad vaikas turi būti su mama. Tiesa, pasitaikė ir teigiančių, kad, jei jau mergaitė buvo iš mamos atimta, vadinasi, tam tikrai buvo pagrindo.

Kaip anksčiau rašė Lrytas.lt, Lietuvos pareigūnai patvirtino, kad jie gavo informaciją apie dingusią mergaitę ir aiškinasi, kur ji galėtų būti.

 

Antradienį pasirodė gandai, kad Deimantė su mama galimai jau yra Lietuvoje. Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė portalui delfi.lt pasakojo sulaukusi moters, prisistačiusios kaip dingusios mergaitės teta, skambučio. Moteris neva pasakojusi, kad mama vaiką parsivežė į Lietuvą ir šiuo metu gyvena Klaipėdoje. Oficialiai ši informacija patvirtinta nebuvo.

Jeigu paaiškėtų, kad Deimantė iš tiesų yra Lietuvoje, ar mūsų šalis privalėtų grąžinti ją į Nyderlandus? Kaip reaguotų Lietuvos vaikų teisių gynėjai?

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Sandra Bobinaitė paaiškino, kad vaikui pusę metų pagyvenus kitoje šalyje, lankant ten ugdymo įstaigą, ši yra laikoma jo nuolatine gyvenamąja vieta, ir vaiko atžvilgiu ima galioti tos šalies jurisdikcija. Taigi, Lietuvos institucijos privalėtų vykdyti Nyderlandų reikalavimą grąžinti vaiką.

– Kaip elgiamasi situacijose, kai vaiką užsienyje pagrobia jo tikra mama? Ar tas vaikas priklauso savo globėjams?

– Negalime komentuoti jokių konkrečios bylos aplinkybių, kadangi tai reikštų asmens duomenų apsaugos įstatymų pažeidimą. Tik galime pasakyti, kokios yra teisinės procedūros ir veiksmai.

Teoriškai tokiu atveju, jeigu užsienio valstybėje iš šeimos yra paimtas vaikas ir jis auga globėjų šeimoje, jei tėvas ar motina be globėjų sutikimo išsiveža vaiką į jo kilmės ar į kitą valstybę, vaiko globėjas gali imtis kelių veiksmų, siekdamas vaiko grąžinimo iš užsienio valstybės į tą valstybę, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl vaiko globos.

Vienas iš variantų – kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą arba su prašymu į tarnybą pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų su prašymu dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo. Skubu paminėti, kad neteisėtumas pasireiškia tuo, jog vaikas išvežamas be rašytinio sutikimo. Tai nėra baudžiamoji byla.

Kitas variantas – kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo dėl vaiko globos pripažinimo vykdytinu. Tokiu atveju, jei sprendimas būtų pripažintas vykdytinu, jis galėtų būti vykdomas Lietuvoje kaip ir Lietuvos teismų sprendimai.

Trečia alternatyva – užsienio valstybės teismas galėtų išduoti reglamento 42 straipsniu patvirtintą pažymėjimą, ir šio pažymėjimu patvirtintas teismo sprendimas galėtų būti teikiamas tiesiogiai Lietuvos antstolių vykdymui.

Tai yra variantai, kada vaikas gali būti be sutikimo grąžintas į užsienio valstybę.

Atsakant į jūsų klausimą dėl to, ar biologiniai tėvai gali pasiimti vaiką, ar ne – jeigu yra vaikas paimtas iš šeimos ir turi globėjus, tai tuo laikotarpiu, kol vaikui vis dar nustatyta globa, visus sprendimus turi priimti globėjas. Ir jo sutikimas yra privalomas vaiko išvežimui.

– Mama pasielgė neteisėtai?

– Taip, tikrai neteisėtai. Mes visada rekomenduojame bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis ir inicijuoti arba tęsti teisinius procesus vaiko gyvenamosios vietos valstybėje ir ten siekti vaiko grąžinimo į šeimą. Nes pagrindinis kriterijus, sprendžiant šiuos tarptautinius globos klausimus, yra ne vaiko vaiko pilietybės ar kilmės valstybė, o vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė. Jei vaikas daugiau nei pusę metų gyvena kitoje valstybėje, lanko ten ugdymo įstaigą, tai pagal teismų praktiką ta gyvenamoji vieta pripažįstama nuolatine.

– Taigi, ta valstybė viską sprendžia?

– Taip, žinoma, tik ji turi teisę. Jei yra neteisėtumo aspektas, įsijungia ir teisėsaugos institucijos.

– Jei tėvai tikintų, kad juos toje šalyje skriaudė?..

– Ar skriaudė, ar ne, tai jau teisėsaugos institucijos turėtų spręsti. Tos šalies, kur nuolat gyvena vaikas.

– Lietuvos tarnybos negalėtų padėti tokioms šeimoms?

– Mūsų tarnyba pagal savo kompetenciją imasi veiksmų, stengiasi padėti – tai informacijos teikimas, kokių veiksmų turėtų imtis institucijos arba asmenys.

– Jei į jus kreiptųsi žmonės ir teigtų, kad užsienyje iš jų atimtas jų vaikas, kurį jie nori atgauti, kaip galėtumėte padėti?

– Mūsų tarnyba nėra vykdymo proceso šalis. Gavę iš užsienio ar Lietuvos institucijų informaciją apie vaiko teisių apsaugos pažeidimus, vaiko teisių apsaugos skyriai, esantys toje teritorijoje, kur yra vaikas, visuomet apsilanko šeimoje.

– Jei kreiptųsi, kad vaikas paimtas užsienyje, patartumėte viską spręsti toje šalyje?

– Taip, toje šalyje. Jei teisminis procesas dėl vaiko globos yra tik inicijuotas, nėra praėję daug laiko nuo šeimos išvykimo iš Lietuvos, tarnyba rekomenduoja teikti prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo Lietuvos teismams. Tokį prašymą gali teikti vaiko tėvai, laikini globėjai.

– Kalbant apie vaiko interesus, ar jam geriau su tėvais, ar su globėjais, kas tai sprendžia?

– Jurisdikciją turinti valstybė.

– Tad tokie vaiko išvežimai iš šalies nieko neduotų?

– Tikrai ne, nes iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėti. Visuomet rekomenduojama spręsti remiantis nacionaliniais teisės aktais tos valstybės, kurioje yra vaikas. Taip išvengiama ir vaiko traumavimo.

– Naivu tikėtis, kad vaiką parsivežus į gimtinę bus paprasčiau?

– Kaip jau minėjau, yra keli procesai, kuriais vadovaudamosi užsienio institucijos galėtų siekti vaiko grąžinimo. Teismų sprendimai gali būti pripažinti vykdytinais.

– Tad jei mamos pagrobtas vaikas būtų rastas Lietuvoje, jis vienareikšmiškai būtų grąžintas?

– Nevienareikšmiškai. Gali būti, kad institucijos inicijuotų atitinkamus procesus civiline tvarka arba būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir teisėsaugos institucijos bendradarbiautų tarpusavyje. Dėl jų kompetencijos ribų šiuo klausimu negaliu pasisakyti, reiktų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

– Tad tą vaiką radus, atgal jo taip paprastai neišvežtų?

– Taip, civiline tvarka išsivežti negalima, o dėl baudžiamųjų aspektų negaliu atsakyti.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.