Šiems mergaitėms planams specialistai spėjo užkirsti kelią ir ji seksualiai išnaudota nebuvo. Tačiau yra ir daugybė atvejų, kai vaikai patiria seksualinį išnaudojimą.
Apie tai kalbėta rugsėjo 20 d. Vilniuje vykusioje Paramos vaikams centro organizuotoje konferencijoje „Seksualinė prievarta prieš vaikus: atskleidimas, pagalba ir prevencija“. Joje akcentuoti tokie Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiami skaičiai: net 1 iš 5 vaikų patiria seksualinę prievartą. Šie skaičiai kai kam atrodo pernelyg dramatiški, bet reikia turėti omenyje tai, kad dažniau nukenčia vyresni, 12-17 m. amžiaus vaikai, kurie kartais dėl savo naivumo sutinka lytiškai santykiauti patys. Pasitaiko ir nukentėjusių trimečių ar dar mažesnių vaikų.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Nida Grunskienė konferencijoje pateikė ne vieną pavyzdį, su kokiais skaudžiais atvejais tenka susidurti teismų praktikoje.
Viename Lietuvos kaime šešiolikmetė mergina apsigyveno su suaugusiu vyru, ir jos tėvai tam neprieštaravo. Pas ją svečiuose lankydavosi keturiolikmetė sesuo, ir vėliau paaiškėjo, kad sesers sugyventinis seksualiai išnaudodavo keturiolikmetę. Maža to, pas jos tėvus kartais likdavo nakvoti jų sugėrovai, kurie taip pat mergaite naudodavosi.
Nuo 2013 m. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą (vaikai nelankė pamokų, tėvai nuolat gerdavo, namai buvo netvarkingi, kambariuose būdavo šalta ir prirūkyta ir pan.), bet visas situacijos baisumas išaiškėjo neseniai. Šių metų birželį mergaitės skriaudikai nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis.
Kartais netinkamai elgiasi ne tik tėvai, bet ir vaikų globos namų darbuotojai. Vienuose globos namuose darbuotojai matė, jog jų penkiolikmetę auklėtinę nuolat lanko ir ant kelių sodinasi vyresnis nei 45 m. amžiaus vyras. Be to, po kiekvieno apsilankymo pas mergaitę atsirasdavo naujų daiktų – mobilusis telefonas, papuošalų ir pan. Vaikų globos namų darbuotojai tai toleravo. Vėliau byloje priimtas kaltinamasis nuosprendis.
Laukėsi dvi nepilnametės dukros
Ypač sunkiai protu suvokiama tokia istorija. Buvo gautas pranešimas iš motinos, kad jos kartu gyvenanti nepilnametė neįgali dukra laukiasi. Paaiškėjo, kad mergaitės vaiko biologinis tėvas buvo jos motinos sugyventinis, kuris buvo ir vienos iš jos dukrų tėvas. Iš teisme surinktų duomenų matyti, kad visi šeimos nariai – tėvai ir tuo metu šeimoje augę 12 vaikų – turi protinį atsilikimą. Motina buvo du kartus teista už fizinio skausmo sukėlimą savo vaikams. Vaikai motinos bijojo, nes ji juos nuolat mušė, liepė dirbti įvairius darbus.
Dukra, kuri tuo metu laukėsi, buvo neleidžiama į mokyklą, kadangi jai reikėjo prižiūrėti jaunesnius brolius ir seses. Paaiškėjo, kad toje šeimoje kūdikio laukiasi ir dar viena 15-os neturinti dukra. Iš liudytojų apklausų paaiškėjo, kad motina pati sudaro sąlygas tam, jog mergaitės greičiau pradėtų gyventi lytinį gyvenimą ir susirastų sugyventinius.
Paaiškėjo, kad vaiko besilaukianti mergaitė jau seniai gyveno lytinį gyvenimą. Vaikystėje ji buvo išprievartauta savo jaunesniojo brolio. Ji nuolat bėgdavo iš namų, turėjo atsitiktinių lytinių santykių su įvairiais asmenimis. Pati papasakojo, kad lytiškai santykiauja su savo broliais ir įbroliais. Šeimoje broliai išnaudojo ir jaunesnes sesutes. Motina apie tai žinojo, bet policijai nepranešė. Motina darė spaudimą dukrai, kad ji neduotų parodymų, jog ją išžagino jos sugyventinis, todėl ji nuteista dėl poveikio nukentėjusiajai darymo.
Su mergaite dirbę psichologai konstatavo, kad ji lengvai pasiduoda kitų įtakai, nesugeba apmąstyti savo poelgių pasekmių. Jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas.
Akivaizdu, kad ši šeima netinkamai gyveno ilgus metus. Ji dar 2005 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Motina šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nustatyta, kad šiuo atveju netinkamai pareigas atliko ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.
Artimųjų abejingumas
Yra ne vienas atvejis, kai skriaudžiamo vaiko nepalaiko ir net jam daro neigiamą poveikį patys artimiausi žmonės. Vieno ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis, mažametę mergaitę nuolat seksualiai išnaudojo motinos sugyventinis. Motina tai slėpė, o po to darė poveikį, kad dukra paneigtų savo parodymus. Ekspertai nustatė, kad po patirto smuto mergaitė yra linkusi į depresiją, savęs žalojimą, patiria mintis apie savižudybę. Dėl ilgalaikio netinkamo elgesio susiformavo jautri, įbauginta asmenybė.
Dar prokurorė N.Grunskienė paminėjo atvejį, kai mergaitė buvo traumuojama ilgą laiką. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad mažametės krikšto tėtis seksualiai prie jos priekabiavo. Vykdant mergaitės apklausą paaiškėjo, kad ji motinos buvo sumušta dėl to, jog paprašė grąžinti jai pinigus, kuriuos buvo susitaupiusi ekskursijai, o motinos sugyventinis paėmė juos ir išleido alkoholiui. Taip pat paaiškėjo, jog mergaitės mama 9 metus lytiškai santykiavo įvairiais būdais ir su įvairiais vyrais savo mažametės dukros akivaizdoje. Mergaitė gyveno viename kambaryje su mama, kuri vis parsivesdavo namo skirtingų vyrų. Mama matydavo, kad jos atsivesti vyrai nužiūrinėdavo ir liesdavo jos dukrą, bet nekreipė į tai dėmesio.
Šeima buvo specialistų stebima nuo 2013 m., be to, kaimo žmonės žinojo, kad motina nuolat parsiveda namo vyrų, o dukra su ja gyvena viename kambaryje, tad galima manyti, kad tolesniems įvykiams ir mergaitės psichologiniam traumavimui buvo galima užkirsti kelią.
Kenčia ir vaikinai
Prokurorė paminėjo ir atvejį, kai buvo seksualiai išnaudojamas nepilnametis vaikinas, turintis protinę negalę. Seksualiai jį prievartavo jo dėdė, motinos brolis. Kad vaikinas prievartaujamas, žinojo visi šeimos nariai, kadangi tai vyko tame pačiame kambaryje, kuriame jie visi miegojo. Vaikinas prašydavo neįleisti dėdės į namus, kai jis užeidavo, tačiau niekas į jo prašymus nekreipdavo dėmesio. Apie tai, kas vyksta, vaikinas papasakojo auklėtojai mokykloje.
Prokurorės patirtyje yra ir atvejis, kai 13 ir 14 metų mergaitės dėl savo naivumo ir patiklumo pačios sutiko lytiškai santykiauti su suaugusiais vyrais. Tie jas nufotografo ir grasino paviešinti šias nuotraukas, jeigu mergaitės nesutiks lytiškai santykiauti su kitais jų parinktais vyrais.
Šeimos, kuriose augo tos mergaitės, buvo įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, mergaitės turėjo socialinio prisitaikymo sunkumų, buvo sutrikusios, nervingos. Jos meilės šeimoje negavo, todėl ieškojo jos kitur ir atsidūrė blogo linkinčių žmonių akiratyje.
Dar viena prokurorės prisiminta istorija su seksualine prievarta tiesiogiai nesusijusi, bet taip pat labai skaudi. Kartą nepilnamečiai vaikinai buvo kaltinami psichotropinių medžiagų platinimu. Mergaitės mama mirė, kai jai buvo 8 mėnesiai. Ji augo pas močiutę, kuri taip pat mirė, kai mergaitei buvo 12 metų. Jos tėvas, tolimųjų reisų varuotojas, ją apgyvendino vaikų globos namuose. Jai tai buvo didelis stresas, pašlijo jos sveikata.
Vaikinams, kurie tapo kaltinamaisiais, padedant, mergaitė gaudavo psichotropinių vaistų, kuriuos jiems perduodavo suaugę žmonės – turėdami receptus, jie nusipirkdavo tablečių ir jas perparduodavo. Mergaitė teigė, kad tie vaistai jai padėdavo užsimiršti globos namuose, kuriuose jai buvo labai negera. N.Grunskienė kėlė klausimą, ar suaugusieji tikrai padarė viską, ką galėjo, kad ji pasijustų gerai.
Tiesa, prokurorė pastebėjo, kad gaunama ir nemažai melagingų pranešimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo. Paprastai taip būna, kai tėvai skiriasi, dėl kažko nesutaria ar nepasidalija vaikų ir tuomet vienas kitą apkaltina vaiko sumušimu ar seksualiniu išnaudojimu.
Kodėl vaikai tyli?
Neretai, išgirdę panašią baisią istoriją, klausytojai stebisi, kodėl skriaudą patyręs vaikas nepasiskundė, jog yra nuolat suaugusiųjų išnaudojamas. Konferencijoje pranešimą skaičiusi vaikų ir paauglių psichologė Dovilė Prižginė sakė, kad vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti sunku. Kartais vaikai kenčia ir jaučiasi nelaimingi net 2-4 metus, kol ryžtasi prisipažinti apie patiriamą seksualinį smurtą, o kai kurie ir niekuomet apie tai nepasako.
Vaikams prisipažinti apie patiriamą skriaudą dažnai būna gėda ar baisu. Be to, neretai suaugusieji pradeda nuo lyg ir nepavojingų prisilietimų, o vėliau eina toliau. Dažnai vaikus skriaudžia artimi žmonės, kuriuos kaltinti vaikams baugu.
Būna ir taip, kad mergaitė pasiskundžia mamai, jog ją lytiškai išnaudoja jos sugyventinis, mama jį aprėkia, bet tuo viskas ir baigiasi. Paaugliai berniukai apie patiriamą iš vyrų seksualinę prievartą bijo pasakoti ir todėl, kad nebūtų palaikyti homoseksualiais. O kartais vaikais suaugusieji visai nepatiki, juolab, kad jie apie patirtą prievartą kartais prasitaria netyčia, be to, apie tai kalba nerišliai ir nesklandžiai.
Štai psichologės pateiktas vienos mergaitės, kuri galimai patiria savo biologinio tėvo seksualinę prievartą, pavyzdys. Mergaitei devyneri, o seksualinę prievartą ji teigia patirianti nuo šešerių. Medicininė ekspertizė patvirtino, kad nukentėjusiosios mergystės plėvė įplyšusi.
Mergaitė apie tėčio elgesį nedrąsiai prasitarė močiutei po trejų metų. To padaryti ji neplanavo, tačiau buvo susipykusi su tėčiu dėl filmukų žiūrėjimo, ir kai apie tai pradėjo kalbėtis su močiute, prasitarė, kad iš tėčio patiria ir kur kas didesnes skriaudas.
Mergaitės močiutė apie tai pasakė jos tetai. Tada juodvi ją nuvežė pas ginekologę. Kai toji įtarimus patvirtino, jos apie tai pasakė mergaitės mamai, ir tik tada pranešė Vaiko teisių specialistams. Psichologės paklausta, kodėl nieko nesakė savo mamai, mergaitė leido suprasti, kad ji jaučia už mamą atsakomybę ir laiko ją bejėge: „Mamai nesakiau, nes gal būtų sau kažką padariusi, nes buvo kartą išėjus, ilgai negrįžo. Ji kartais verkdavo, būdavo liūdna.“
Pati mergaitė uždara, nepasitikinti savimi ir kitais, vieniša, neturinti draugių. Pasak D.Prižginės, ji neturėjo vidinių ir išorinių resursų, kurie padėtų paprieštarauti tėčiui, liepusiam niekam nepasakoti apie jo elgesį. Pati mergaitė tėvui puoselėja dvilypus jausmus – ji nenori, kad jis sėstųsi į kalėjimą, tik nori, kad negyventų kartu.
Dar psichologei labai įstrigo frazė, kurią mergaitė užrašė, paprašyta pratęsti sakinį „Man tikrai reikia...“ Ji teigė: „Man tikrai reikia krokodilo, kuris mane apgintų.“ Ji tiesiog neturėjo šalia žmonių, kurie būtų galėję tą padaryti.
