Tyrimai atskleidė, kad beveik 90 proc. mamų jaučiasi vienišos. Portalas „The Sun“ paskelbė mamų, kurios po gimdymo tapo tarsi izoliuotos, istorijas. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Lauren Hill-Roger pirma pasidalijo prisiminimais apie pogimdyvinį laikotarpį.
Kūdikio laimės burbulas?
„Kai penktą kartą stengiausi čiūčiuodama užmigdyti savo naujagimį sūnų, man skruostais ritosi ašaros. Buvo 3 valanda ryto. Sėdėjau lovoje apsikabinusi kūdikį ir isteriškai raudojau. Svarsčiau, kodėl tai, kas turėjo būti laimingiausios mano gyvenimo akimirkos, iš tiesų kėlė vien liūdesį ir vienatvę.
Tada dar nežinojau, kad prie tų jausmų teks priprasti. Pagimdžiusi pirmą vaiką, su vienatve kovojau mėnesių mėnesius. Taip pat, kaip ir daugelis kitų mamų“, – neslėpė Lauren.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 82 proc. mamų pripažįsta karts nuo karto besijaučiančios vienišos. Ekspertų teigimu, aplinkiniai retai pastebi ar pripažįsta mamų vienatvę, met teoriškai jos neva turėtų gyventi „kūdikio burbule“.
Bet iš tiesų dauguma jų jaučiasi atskirtos nuo tikro pasaulio, praranda nuolatinį kontaktą su draugais ir netgi serga depresija. Šokiruojantis faktas: savižudybė yra dažniausia naujų mamų (iki vaikui sueina 1 metai) mirties priežastis.
„Laimei, tokio taško pasiekusi nebuvau. Bet žinau, kokia izoliuota jautiesi, kai tampi motina. Net ir tada, kai tave supa mylintys artimieji. O tokia savijauta taip pat gali turėti didelių pasekmių“, – sakė Lauren.
8 savaitės ašarų
Moteris prisiminė, kad jos lūkesčiai smarkiai skyrėsi nuo tikrovės.
„Nugludintas kūdikiškų reikmenų reklamos įvaizdis, knygos apie naujagimius ir įžymios motinos... Iš viso to susidariau klaidingą saugumo įspūdį.
Perskaičiau visas knygas apie motinystę, kokias tik galėjau gauti. Lankiau gimdyvių kursus. Bet kai mano sūnus gimė... Dar niekada iki tol nesijaučiau tokia nepasiruošusi. Ir atskirta nuo tikro pasaulio.
Mano nėštumas buvo tobulas. Nepaisant to, kad nuolat jaučiausi tarsi lengvai pagiriota ir valgiau daugybę picos, buvau viena tų nėščiųjų, kurių nekenčia kiti. Leidau sau tokia būti, dievinau savo pilvuką. Bet po gimdymo mano iki tol pažinotas pasaulis sudužo“, – pasakojo Lauren.
Ji tvirtino pajutusi sūnui tokią meilę, kokios dar niekam nėra jautusi. Tačiau nesitikėjo, kad staiga net ir apsupta žmonių jausis visiškai viena. Tomis valandęlęmis, kai mėgini pamaitinti kūdikį ir tau viską skauda, atrodo, jog visas pasaulis miega.
Per pirmas 8 savaites praktiškai išverkiau akis. Bet visuomet verkdavau apie 3 valandą ryto – tada, kai niekas nematydavo. Apie savo rūpesčius niekam nepasakojau, nes bijojau kaip jie nuskambės. Gydytojai man kasdien skausmingose vietose pakeisdavo tvarsčius, beveik negalėjau gyventi be paracetamolio.
Net kai aplankydavo draugai... Tada gerdavau tiek kavos, kad imdavau visa drebėti ir jie nebegalėdavo manęs suprasti“, – prisiminė moteris.
Pasak jos, niekas nesudaro tokio atskirties jausmo, kaip nebegalėjimas susitapatinti ar susišnekėti su savo draugais. Tada nebegali į juos kreiptis ar papasakoti, kaip iš tiesų jautiesi.
"Užsidėsiu veidą"
Programėlės, skirtos mamų bendravimui įkurėja Katie Massie-Taylor sako: „Jei nesi mama, beveik neįmanoma suprasti pagimdžiusią moterį sekinančio pervargimo ir emocijų.
Tiek daug mamų jaučiasi pavargusios net nuo kitų žmonių apsilankymo. Ateina svečiai, tada jautiesi privalanti tam pusvalandžiui susitelkti, tarsi „užsidėti veidą“.
Pastangos išlaikyti gerą išvaizdą prieš atėjusius irgi stumia į atskirtį. Iš daugybės mamų girdžiu, kad jos norėtų pasakyti savo draugams tiesą, tačiau jaudinasi, jog pradėjusios kalbėti pratrūks ir palūš. Negebėjimas susitvarkyti su motinystės naujovėmis vertinamas labai neigiamai – tai turi liautis.“
Staigi vienatvė
Krista Ocheing (32 m.) yra dviejų dukrų mama. Vienai mergytei 2 metukai, kitai – vos 3 mėnesiai. Pirmą kartą tapusi mama moteris jautėsi tokia izoliuota nuo visuomenės, kad net nebenorėjo gyventi.
Bet kaip ir kitos ką tik iškeptos mamos ji tikėjo, kad tokie jausmai pirmaisiais motinystės mėnesiais yra visiškai normalūs. Iki gimdymo moteris dirbo socialine darbuotoja ir buvo labai veikli. O po gimdymo užklupusi vienatvė virto depresija ir mintimis apie mirtį.
„Mano šeima buvo Aliaskoje, o vyras labai greitai po mano gimdymo turėjo grįžti į darbą. Staiga supratau, kad kasdien duše verkiu. Gyvenimas visiškai pasikeitė, jaučiausi nuo visko atskirta. Vyras skatindavo mane eiti pasivaikščioti, bet išėjusi aš tik atsisėsdavau parke ir verkdavau.
Atsiskyriau nuo draugų, nes dauguma jų net neturėdami vaikų vis stengėsi man ką nors patarti, o tai pykdė“, – pasakojo Krista.
Bijojo, kad mirs
Moteris jautėsi taip, lyg neturėtų draugų ir šeimos narių, su kuriais sunkiu laiku galėtų pasikalbėti. Kristos vienatvė peraugo į neracionalią baimę dėl staigios artimųjų netekties ir mintis apie mirtį.
Naują mamą ištikdavo panikos priepuoliai, ji bijojo, jog dukra mirs nuo staigios kūdikių mirties sindromo.
„Visą dieną būdavau viena, tad negalėjau atsikratyti savo minčių. Ėmiau be perstojo galvoti apie mirtį, apie tai, kas nutiktų man ir dukrai, jei vyras žūtų teroristinio išpuolio metu pakeliui į darbą arba jeigu jį partrenktų mašina.
Neturėjau nė vienos draugės, kuri būtų mama. O įprastiems draugams pasakyti apie baimę neprisiverčiau. Taigi viskas tik blogėjo. Negalėjau užmigti, naktį gulėdavau kankinama panikos, kad mano kūdikis mirs“, – atviravo Krista.
Kai jos dukrytei buvo keli mėnesiai, moteriai užėjo tokia stipri panika, kad ji susirgo: „Buvau persigandusi dėl savo pačios gyvybės. Bijojau, kad galiu susižaloti ar nuskriausti kūdikį. Nebevaldžiau situacijos.“
Tada ji kreipėsi į gydytoją, o šis išrašė antidepresantus. Medikamentai, pasak moters, padėjo jos būsenai normalizuotis. Tačiau naujos draugystės ir bendravimas padėjo labiau nei bet kas kitas.
Motinystės ekspertė Katie patvirtino, kad baimė atsiverti aplinkiniams – paplitusi.
„Daugybė mamų jaučiasi dar labiau atskirtos todėl, kad bijo kalbėti apie tai, kaip jaučiasi. Jos klaidingai mano, kad pasidalinus savo mintimis kūdikis gali būti iš jų atimtas.
Visai neseniai gavau žinutę iš vienos mamos. Ji rašė, kad galvoja apie savižudybę ir nežino, ką daryti. Tokiu atveju jums būtina pasikalbėti su profesionalu“, – teigė ekspertė.
Kardinalūs pokyčiai
Nuo greito gyvenimo tempo ir darbo draudimo bendrovėje iki visos paros „darbo“ namie būnant mama – didelis pokytis. Jį patyrusi Holly Pratt (32 m.) papasakojo, kokie jausmai tuo metu nedavė ramybės.
„Buvau įpratusi visą laiką būti tarp žmonių. Tai buvo didžiulė permaina. Taip pat mėgau vakarėlius, taigi keičiantis gyvenimui praradau ir daug draugų.
Kai nebegalėjau išeiti pasilinksminti, mes atitolome. Tai mane pribloškė ir nuliūdino. Jaučiausi taip, lyg visi kiti turėtų gyvenimus, o aš tik slampinėčiau aplink nežinodama, kada kitą kartą gausiu pamiegoti“, – prisiminė Holly.
Moteris pasakojo, kaip kasdien tiesiog sėdėdavo namuose ir laukdavo, kol baigsis diena.
„Žemiausiu tašku galima laikyti mano bandymą ištrūkti iš namų dvi savaitės po gimdymo. Pliaupė lietus, o aš turėjau krūtimi maitinti dukrytę stotelėje. Stovėdama.
Prapliupau verkti. Tą akimirką pagalvojau: ar priėmiau teisingą pasirinkimą? O gal tapti motina buvo klaida?“ – pradžioje lankiusių abejonių neslėpė ji.
Ką daryti?
Holly taip pat perspėjo kitas, kad perdėtai stengtis palaikyti gerą įvaizdį taip pat nėra gerai.
„Buvo ir taip, kad sėdėjau grupelėje su kitomis mamomis ir tiesiog melavau. Apie viską. Tvirtinau, kad viskas puiku. Jaučiausi tokia atsiskyrusi... Pamenu, Kalėdų proga jos išėjo pasisėdėti ir išgerti, o aš negalėjau eiti, nes dukra atsisakė valgyti iš buteliuko.
Naktį maitindama naršiau socialinius tinklus. Stebėjau kitų tobulai atrodančius gyvenimus, mamų keliones. Naktys buvo tokios vienišos, kad jau temstant mane pradėdavo imti baimė“, – prisipažino Holly.
Motinystės ekspertė Katie detaliau paaiškino šių emocinių sunkumų kilmę.
„Identiteto praradimas gali būti rimta vienatvės priežastis. Dažnai girdžiu apie mamas, kurios iki susilaukdamos vaikų gyveno labai aktyvų socialinį gyvenimą. Keliavo, dirbo. Net ir tada, kai kūdikis yra planuotas, pokytis į „dabar gyvenu tik tarp keturių sienų“ gali būti labai sudėtingas.
Tampi tarsi apsėstas kiekvienos savo naujo gyvenimo detalės – miego, maitinimo ir panašiai. Dėl to jautiesi dar labiau atskirtas nuo savo draugų. Draugai penktadienio vakarą eina į barą veikiausiai neliks tavo draugais, kai susilauksi kūdikio. Emociškai tą labai sunku priimti“. – aiškio Katie.
Vienatvė motinystėje gali labai gąsdinti ir šios moterys – tai įrodymas, kad nereikia bijoti prabilti. Sunkių emocijų slėpimas viską tik pablogina.
Jei jaučiatės vieniša, gali padėti susirasti naujų bičiulių. Tačiau jei jaučiate stiprų nerimą, depresijos požymius ar dažniau nei įprasta pagalvojate apie mirtį – kreipkitės profesionalios pagalbos.
Parengė Joana Gimberytė-Juronė.
