Klimų šeimai – tai pirmas apsilankymas Seime ir nedažnas išvykimas iš namų. Vienkiemyje Vilkaviškio rajone gyvenanti šeima – atsiskyrėliai. Ūkininkai dviejų savo vaikų neleidžia į mokyklą, visi jie mokosi namuose. Vienas, vyriausiasis, jau baigė mokyklą.
„Paprastai aš atsikeliu, padarau visas pamokas, kiek reikia tą dieną, ir tada užsiiminėju savo hobiais, piešiu, sportuoju, einu padėti tėvui ūkiui“, – pasakojo vienuoliktokas Aleksas Klimas.
Būrelių mieste Aleksas nelanko, taip pat neturi ir draugų, su kuriais bendrautų gyvai.
„Tiesą sakant, jei atvirai, nejaučiu ir poreikio. Visiškai užtenka ir bendravimo internetu“, – sakė vienuoliktokas.
Šeimos sūnūs mokosi nuotoliniu būdu, mokytojai užduotis jiems siunčia ir žinias tikrina internetu. Tokiu būdu mokyklą baigęs vyriausias sūnus, anot tėvų, išmoko programuoti ir sukūrė verslą.
„Daugiausia pajamų yra buvę – apie 3 000 eurų per mėnesį, tiksliai jis dar nėra susiskaičiavęs. O šiaip apie 400-300 eurų per mėnesį uždirba ir jam kaip viengungiui to užtenka“, – sakė mama, Vilkaviškio rajono gyventoja Vilma Klimienė.
Tačiau tarnybos nustatė, kad mokymasis namuose kenkia šeimos 8-erių berniukui. Šeimai nustatė I grėsmės lygį. Kad vaiko neatimtų, mama su aštuonmečiu išvyko gyventi į Lenkiją, kur mokymasis namuose – legalu.
„Čia yra slapstymasis, ir kai XXI amžiuje Europos centre tokie dalykai darosi, kažkas čia yra ne taip“, – svarstė tėvas Antanas Klimas.
Apie 400 šeimų
Vaikų į mokyklą neleidžiantys Klimai Lietuvoje – ne vieninteliai.
„Šiuo metu skaičiuojame, kad yra apie 400 tokių šeimų. Šis skaičius yra paimtas iš slaptų grupių, į kurias šeimos, kadangi nėra būdų legalizuotis, buriasi ir tariasi, kaip išspręsti šitą bėdą ir edukuoti vaikus namuose“, – komentavo teisininkė Agnė Gredeckaitė.
„Mokymosi šeimose“ asociacijos vadovė Samanta Adomavičiūtė-Zacharova pasakojo: „Teisinė bazė neleidžia mokytis namuose, todėl yra įvairūs slapstymosi būdai. Žmonės slepiasi, neveda į mokyklą, ir, kaip dabartinėje situacijoje, išvyksta iš Lietuvos“.
Sieks legalizuoti
Du Seimo nariai įregistravo pataisas, kad mokymasis namuose būtų legalizuotas.
„Yra įvairių žmonių – cholerikai, sangvinikai, melancholikai. Žmogus, kuris lėčiau mąsto, gerai mąsto, tačiau jis neturi tokių galimybių mąstyti greitai. Jis yra gabus vaikas, bet jam tempas yra per didelis.
Jie nori organizuotis procesą, nes tas procesas, kuris vyksta mokykloje, jiems būna per greitas“, – aiškino konservatorius Edmundas Pupinis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras abejoja mokymosi namuose nauda. „Kažin, ar vaikui tai yra didžiausia vertė, nes greta žinių vaikas turi socializuotis, turi gauti socialinių įgūdžių, kurie kartais yra ne mažiau reikšmingi nei žinios. Tai visą tai reikia pasverti“, – sakė ministras.
Seime sudaryta darbo grupė, kuri rengs tvarką, kaip ir kas turėtų organizuoti mokymąsi namuose, jei tokias pataisas Seimas priims.
