Skirtingi, bet vienodai vertingi
Psichologė, leidyklos „Šviesa“ knygų autorė Eglė Gudelienė pabrėžė, jog auginant ir auklėjant vaikus nereikėtų koncentruotis ir apsiriboti viena pasirinkta auklėjimo strategija. Skirtinguose vaiko amžiaus tarpsniuose, ar tiesiog skirtingose situacijose efektyvios gali būti netgi priešingos strategijos. Taip pat, skirtingam amžiui bei įvairiems to paties vaiko gebėjimams reikėtų kelti skirtingus lūkesčius – tuomet vaikai suvoks savo stipriąsias puses, kaip jas išnaudoti savo naudai ir nepergyventi jei kas nors nesiseka. Priešingu atveju, jei vaikui bus keliami pernelyg aukšti reikalavimai, neatsižvelgiant į kontekstą, gali mažėti motyvacija, atsirasti nepasitikėjimas savimi.
„O svarbiausia, tėvų tikslas turėtų būti ne valdyti vaiką, bet įgalinti jį atsakingai bei savarankiškai elgtis,“ – patarė E. Gudelienė.
Geriau nesipykti
Idėjų bei tekstų kūrėja ir tinklaraščio apie šiuolaikinę tėvystę „Ū ilgoji“ autorė Aistė Jūrė, kartu su šešiamete dukra Ūla, kuri konferencijos metu debiutavo su savo pirmu pranešimu, dalinosi asmeniniais patarimais apie darnų tarpusavio ryšį bei santykius be pykčių. Analizuojant kasdienes situacijas bei kylančio pykčio priežastis, abi, tiek mama, tiek dukra, tikino, jog dažnai konfliktai kyla dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo. Tokiose situacijose Aistė patarė kuo daugiau kalbėtis su vaikais – iš anksto pasidalinti planais bei lūkesčiais, būtinai išklausyti vaiko nuomonės ir stengtis išlikti lanksčiais. Greta to – nuolat mokyti vaikus argumentuoti, apginti savo nuomonę ir konstruktyviai diskutuoti.
Tuo tarpu šešiametė Ūla itin entuziastingai papasakojo savo sėkmės paslaptį, kaip diplomatiškai išvengti galimų ginčų: „Kai mes žiūrime kokias muzikines laidas, aš labai noriu, kad mūsų su mama nuomonės sutaptų. Todėl prieš pasakydama savo nuomonę, aš pirma mamos paklausiu ar jai patinka – ir jeigu patinka, tada aš jai pritariu“.
Namai – geriausia mokykla
„Sudarydami vaikams palankias sąlygas galime paskatinti jų asmenybės augimą ir tobulėjimą. Tad ką reiktų daryti, jog būtume geri sodininkai? Kaip galime prisidėti prie vaikų ugdymo, kad jie pasiektų geresnių rezultatų?“ – praktiniais patarimais dalinosi Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Kaune Rūta Kuodienė.
Raskime laiko pasidomėti „Kaip sekėsi mokykloje?“. Šis paprastas gestas turi nepaprastą reikšmę – nuoširdus tėvų domėjimasis vaikų diena yra viena puikiausių motyvacinių priemonių. Tačiau minėtam klausimui rekomenduoju turėti pakaitalų, nes jei diena iš dienos klausime vis to paties, ilgainiui tikrai pradėsime išgirsti ir vienodą atsakymą: gerai arba neblogai, arba baisiausią variantą – nežinau. Pabandykite pasitelkti vaizduotę ir to paties paklausti šiek tiek kitaip. Taip ne tik paskatinsite vaiką papasakoti daugiau, bet ir parodysite, jog iš tikrųjų domitės jo įspūdžiais mokykloje. Pavyzdžiui: koks geriausias dalykas, iš visų šiandien nutikusių mokykloje?; Papasakok, iš ko šiandien juokeisi; Kokį keistą žodį šiandien išgirdai?
Skaitykime visur ir visada. Knygų skaitymas yra vienas prasmingiausių laisvalaikio praleidimo būdų vaikams: jis padeda išmokti ir atrasti naujų dalykų, skatina tobulėti ir mąstyti. Apžvelgiant tyrimus, nagrinėjančius skaitymo naudas vaikams, galime išskirti penkis pagrindinius aspektus, kurie prisideda prie sėkmingos vaiko raidos bei ateities pasiekimų: skaitant turtinamas vaikų žodynas, gerėja rašymo gebėjimai, lavinami kritinio bei analitinio mąstymo gebėjimai, ugdomas kūrybiškumas, mokoma emocijų raiškos. Tad, kol vaikas dar nemoka to daryti savarankiškai – vartykime su jais knygeles, aptarkime iliustracijas, žaiskime vaidmenų žaidimus, skaitykime jiems prieš miegą ir sukurkime šeimos vakaro tradiciją, kai vaikai pramoks, skaitykime kartu.
Išnaudokime keliones automobiliu: važiuodami galime skaičiuoti automobilius, vardinti jų spalvas, skaityti numerius: atskirai raides, vėliau kurti žodžius iš tų raidžių, galiausiai, prasmingus sakinius. Galime išvardinti numerio skaičius, juos sudėti, pasakyti, koks skaičius susidaro iš visų trijų skaitmenų ir pan.
Žaiskime su vaikais, o žaisdami mokykimės: dėliokime žaislus nuo žemiausio iki aukščiausio, rūšiuokime juos pagal spalvas, formas ar pagal kokią kitą kategoriją. Einate į lauką? Išbandykite „gamtos seklį“ – ieškokime pavasario požymių gamtoje, spalvų. Tam galite panaudoti kiaušinių dėžutę arba atsispausdinti užduočių lapą tiesiog iš interneto „Pusė Musės“ yra puikių gamtos seklių pavyzdžių.
Eksperimentuokite. Vaikai mano, kad tėvai yra tikrų tikriausi burtininkai, kai sukuria stiklinėje lietų (verdantis vanduo ir besikoncentruojantys garai ant uždengtos stiklinės kai ant viršaus padėtas ledukas), iš sodos ir acto pagamina ugnikalnį ar parodo kokį kitą paprastą eksperimentą.
Mokykime vaikus priimti sprendimus
Kauno technologijos universiteto docentė Vilija Stanišauskienė, dirbanti karjeros formavimo bei parinkimo srityse, patarė kaip tėvai galėtų geriausiai padėti vaikams svarbiose gyvenimo kryžkelėse: renkantis studijas, darbovietę ar karjerą.
„Visi žinome, jog savų svajonių ar vizijų vaikams primesti negalime, tačiau kaip patarti ir padėti jiems pasirinkti teisingai? Būkite greta vaiko ir padėkite jam teisingai priimti sprendimą, patarkite kaip jį priimti ir palaikykite procese. O prieš apsisprendžiant padėkite vaikui atrasti savo stipriąsias puses, įsivertinti savo karjeros galimybes, paraginkite juos išbandyti taip praktiškai: galbūt vasarą įsidarbinti ar atlikti praktiką. Docentės teigimu, svarbu nepamiršti, jog pasirinktos studijos nėra gyvenimą nulemiantis veiksnys ir leiskime vaikams išbandyti save, jei jie tikrai tuo tiki.
