Specialistų teigimu, šiuolaikiniai vaikai yra technologiškai išprususi karta: pirmokai drąsiai naudojasi kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Todėl svarbiausia nukreipti technologijų naudojimą tinkama linkme.
„Kartais tėvams ar vaikams atrodo, kad mes žaidžiame žaidimą planšetėje, tačiau taip mes mokomės matematikos, programavimo pagrindų, kad paveikslėlis galėtų judėti ir net kalbėti. Jau pirmokas gali sukurti interaktyvų atviruką, komiksą, piešti planšetėje“, – pasakoja J. Ponomariovienė, Vitlio licėjuje (buvusiame Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjuje) ne tik vaikus mokanti inžinerijos, tačiau ir užimanti vadovės pareigas.
Inžinerija, menai, matematika – stebint medžių lapus
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą specializuoto ugdymo krypties inžinerijos programą vaikus mokantis Vitlio licėjus pernai startavo pirmokų klase, o šiemet nuo rugsėjo priims ne tik pirmokų, bet ir antrokų klases.
Pagal minėtą programą nuo pirmos klasės mokiniai mokosi inžinerijos dalyko taip kaip matematikos ar muzikos. 25 proc. inžinerinio ugdymo programos turinio yra integruojama į kitus mokomuosius dalykus – matematiką, pasaulio pažinimą, kalbas, menus, informacinių technologijų pamokas, projektinę veiklą.
Vaikai mokomi pažinti ir tyrinėti paprastus inžinerinius procesus. „Šiemet vaikai bandė iš antrinių žaliavų statyti laivelius. Sutarėme, kad laivas turi vandenyje neskęsti ir išlaikyti svorį. Mokiniai rinkosi medžiagas, kūrė, projektavo, konstravo ir pagaliau išbandė. Kartu su vaikais aiškinomės ir medžiagų savybes, susipažinome su laivų konstrukcijomis“, – apie inžinerines pamokas pasakoja J. Ponomariovienė.
Vitlio licėjuje tradicinės pasaulio pažinimo pamokos keičiamos į STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika) pamokas, kurių metu įvairūs dalykai išanalizuojami visapusiškai. Pavyzdžiui, stebint medžių lapus ir jų formas, mokomasi skaičiuoti, ieškoti informacijos internete ir ją analizuoti, eksperimentuoti, per kiek laiko lapai sudžiūsta, taip pat jie tampa įkvėpimo šaltiniu menų pamokoje.
Nuo rudens licėjuje taip pat planuojama atidaryti STEAM mokslų centrą pradinukams – tai gamtos mokslų laboratorija, robotikos ir inžinerijos dirbtuvės, išmanusis informatikos-programavimo kabinetas.
Mergaitėms taip pat patinka statyti tiltus
Pasak J. Ponomariovienės, inžinerinis ugdymas neapsiriboja vien tik inžinerijos pamoka, po jos vaikai lanko robotikos, programavimo užsiėmimus, šachmatų pamokas, atlieka įvairius projektinius darbus.
„Mokydamiesi inžinerijos vaikai ugdo inžinerinę kompetenciją, kritinį mąstymą, praktinės ir kūrybinės veiklos gebėjimus ir įgūdžius, įgyja techninių ir technologinių procesų valdymo pagrindus, mokosi tyrinėti ir analizuoti aplinką. Taip pat mokosi lyderystės ir verslumo“, – pagrindinius vaikų ugdomus gebėjimus vardija inžinerijos mokytoja.
Pasak Vitlio licėjaus vadovės, yra susiformavusi nuostata, kad berniukai gabesni už mergaites ar jiems labiau patinka inžinerijos dalykai, tačiau patirtis rodo, kad mergaitėms taip pat puikiai sekasi inžinerijos dalykai, kad jos ne ką prasčiau nei berniukai įsitraukia į kūrybinius, projektinius darbus. „Mergaitėms taip pat patinka statyti makaronų tiltus, projektuoti ir konstruoti automobilius ir lėktuvus“, – šypsosi J. Ponomariovienė.
Mokydamiesi inžinerijos nuo pirmos klasės vaikai susipažįsta su tokiomis inžinerijos sritimis, kaip mechanika, chemija ir bioinžinerija, dizaino ir civilinė, informatikos, medijų ir audiovizualinė inžinerija. Studijų specialistai prognozuoja, kad, tobulėjant naujiems technologiniams įrenginiams, elektroniniams prietaisams, panaudojant dirbtinį intelektą ir robotus, inžinerija bus viena paklausiausių ateities disciplinų.
